2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
ANTANAS BUROKAS Apygarda: Širvintų - Vilniaus (Nr.55) Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija numeris sąraše: 81 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1944 m. spalio 27 d. Ukmergėje 1919 m. savanorio Vlado ir Bronės Burokų šeimoje.
1963 m. baigė Ukmergės 4-ąją vidurinę mokyklą.
1963 m. buvo pašauktas į sovietinę armiją. Tarnybos metu baigė ryšininkų seržantų mokyklą. Ištarnavęs trejus metus, 1966 m. grįžo namo.
1967 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą – studijavo istoriją ir fizinį lavinimą. Su draugais įkūrė „Šviesos“ futbolo komandą.
1972 m. baigė VPI ir liko dirbti „Šviesos“ klubo pirmininku bei fizinio lavinimo dėstytoju valandininku.
1972 m. pradėjo dėstyti fizinį lavinimą Vilniaus politechnikume.
1977–1991 m. – Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos internato auklėtojas ir fizinio lavinimo mokytojas.
1991 m. pradėjo dirbti Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos mokymo instruktoriumi, vėliau dirbo Mokymo skyriaus viršininku – organizavo savanorių mokymą, SKAT Kultūros poskyrio viršininku, Karinio organizacinio skyriaus viršininko pavaduotoju, šio skyriaus viršininku, Ryšių su visuomene skyriaus viršininku. Į atsargą išėjo 1994 m. gruodžio 24 d.
1995 m. buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą, buvo Miesto plėtros komiteto narys, Administracinės teisės pažeidimų komisijos pirmininkas.
1995–2005 m. – UAB „Senamiesčio ūkis“ Personalo ir juridinio skyriaus vedėjas, teritorijos priežiūros inžinierius ir meistras. Vėliau dirbo UAB „Rasų valda“ vadybininku.
2007–2011 m. – Šnipiškių seniūnijos vyresnysis specialistas.
Šaulių sąjungos narys, dalyvavo Šaulių sąjungos atkuriamajame suvažiavime. Su draugais kūrė Vilniaus Šaulių rinktinę, buvo atsakinguoju sekretoriumi bei štabo viršininku, buvo deleguotas į Šaulių sąjungos centro valdybą. Per 1991 m. sausio įvykius buvo parlamento gynėjas. Vėliau tarnaudamas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnyboje su bendražygiais įkūrė laikraštį „Savanoris“, subūrė karinį orkestrą, įkūrė chorą, savanorių teatrą, SKAT muziejų.
Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Jis – vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atkūrimo iniciatorių, buvo išrinktas jos pirmuoju Garbės teismo pirmininku ir dvi kadencijas – organizacijos pirmininko pavaduotoju. Yra Krašto apsaugos bičiulių klubo pirmininkas, Laisvės kovotojų sąjungos valdybos narys, bendradarbiauja leidžiant šios organizacijos leidinį „Varpas“. Vieną kadenciją buvo Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti krašto apsaugos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininku. Yra vienas iš apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ steigėjų ir komisijos narys.
Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių sąjungos ženklu „Parlamento gynėjams“, įstojimo į NATO, Krašto apsaugos ministerijos medaliu, medaliu „Lietuva–NATO“, taip pat medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ (Krašto apsaugos ministerijos lygmuo), Šaulių ženklo ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu „Buvome, esame, būsime“, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ordinu „Už Tėvynės laisvę“, 1-ojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Krašto apsaugos tarnybos štabo viršininko, Vilties prezidento Stasio Lozoraičio, Vilniaus miesto savivaldybės, visuomeninių organizacijų, buvusių darboviečių padėkomis ir garbės raštais už tarnybą, darbą, sporto pasiekimus. 2011 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2012 m. apdovanotas Krašto apsaugos savanorių pajėgų Garbės savanorio ženklu ir jam suteiktas garbės savanorio vardas.
Vedęs, žmona Irina Astra. Turi keturis vaikus: dvi dukteris – Sigitą ir Renatą, du sūnus – Vytenį (studijuoja Vilniaus dailės akademijoje skulptūrą), Vladą (studijuoja Vilniaus universitete istoriją).
1963 m. baigė Ukmergės 4-ąją vidurinę mokyklą.
1963 m. buvo pašauktas į sovietinę armiją. Tarnybos metu baigė ryšininkų seržantų mokyklą. Ištarnavęs trejus metus, 1966 m. grįžo namo.
1967 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą – studijavo istoriją ir fizinį lavinimą. Su draugais įkūrė „Šviesos“ futbolo komandą.
1972 m. baigė VPI ir liko dirbti „Šviesos“ klubo pirmininku bei fizinio lavinimo dėstytoju valandininku.
1972 m. pradėjo dėstyti fizinį lavinimą Vilniaus politechnikume.
1977–1991 m. – Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos internato auklėtojas ir fizinio lavinimo mokytojas.
1991 m. pradėjo dirbti Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos mokymo instruktoriumi, vėliau dirbo Mokymo skyriaus viršininku – organizavo savanorių mokymą, SKAT Kultūros poskyrio viršininku, Karinio organizacinio skyriaus viršininko pavaduotoju, šio skyriaus viršininku, Ryšių su visuomene skyriaus viršininku. Į atsargą išėjo 1994 m. gruodžio 24 d.
1995 m. buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą, buvo Miesto plėtros komiteto narys, Administracinės teisės pažeidimų komisijos pirmininkas.
1995–2005 m. – UAB „Senamiesčio ūkis“ Personalo ir juridinio skyriaus vedėjas, teritorijos priežiūros inžinierius ir meistras. Vėliau dirbo UAB „Rasų valda“ vadybininku.
2007–2011 m. – Šnipiškių seniūnijos vyresnysis specialistas.
Šaulių sąjungos narys, dalyvavo Šaulių sąjungos atkuriamajame suvažiavime. Su draugais kūrė Vilniaus Šaulių rinktinę, buvo atsakinguoju sekretoriumi bei štabo viršininku, buvo deleguotas į Šaulių sąjungos centro valdybą. Per 1991 m. sausio įvykius buvo parlamento gynėjas. Vėliau tarnaudamas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnyboje su bendražygiais įkūrė laikraštį „Savanoris“, subūrė karinį orkestrą, įkūrė chorą, savanorių teatrą, SKAT muziejų.
Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Jis – vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atkūrimo iniciatorių, buvo išrinktas jos pirmuoju Garbės teismo pirmininku ir dvi kadencijas – organizacijos pirmininko pavaduotoju. Yra Krašto apsaugos bičiulių klubo pirmininkas, Laisvės kovotojų sąjungos valdybos narys, bendradarbiauja leidžiant šios organizacijos leidinį „Varpas“. Vieną kadenciją buvo Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti krašto apsaugos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininku. Yra vienas iš apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ steigėjų ir komisijos narys.
Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių sąjungos ženklu „Parlamento gynėjams“, įstojimo į NATO, Krašto apsaugos ministerijos medaliu, medaliu „Lietuva–NATO“, taip pat medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“ (Krašto apsaugos ministerijos lygmuo), Šaulių ženklo ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu „Buvome, esame, būsime“, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ordinu „Už Tėvynės laisvę“, 1-ojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Krašto apsaugos tarnybos štabo viršininko, Vilties prezidento Stasio Lozoraičio, Vilniaus miesto savivaldybės, visuomeninių organizacijų, buvusių darboviečių padėkomis ir garbės raštais už tarnybą, darbą, sporto pasiekimus. 2011 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2012 m. apdovanotas Krašto apsaugos savanorių pajėgų Garbės savanorio ženklu ir jam suteiktas garbės savanorio vardas.
Vedęs, žmona Irina Astra. Turi keturis vaikus: dvi dukteris – Sigitą ir Renatą, du sūnus – Vytenį (studijuoja Vilniaus dailės akademijoje skulptūrą), Vladą (studijuoja Vilniaus universitete istoriją).