2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
GINTARAS DRUČKUS Apygarda: Centro (Nr.13) Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija numeris sąraše: 45 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Gimė 1961 m. vasario 15 d. Aleksandravėlės kaime, Rokiškio rajone.
1978 m. baigė Kauno J. Jablonskio vidurinę mokyklą, 1983 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Įgijo istoriko, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo kvalifikaciją.
1978–1980 m. dirbo Kauno radijo gamykloje radijo aparatūros montuotoju. 1980–1991 m. buvo Valstybinio istorijos muziejaus (dabar – Vytauto Didžiojo karo muziejus) Kaune pagalbiniu darbininku, eksponatų saugotoju, vėliau – mokslo darbuotoju.
1991–1992 m. dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparate, buvo Ministro Pirmininko patarėjo padėjėjas. 1992 m. dirbo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje, Informacijos ir analizės centre konsultantu. 1993–2001 m. Kauno miesto savivaldybėje buvo tarybos pirmininko (vėliau – miesto mero) padėjėju, konsultantu, patarėju. Taip pat dirbo Lietuvos aviacijos muziejuje muziejininku.
Nuo 2001 m. birželio – Kauno apskrities archyvo direktorius.
2007 m. išleisto kartografinio leidinio „Kauno miesto planai XIX a.–XX a. I p.“ bendraautoris, 2008–2011 m. įvairiuose leidiniuose išspausdino mokslinių straipsnių savivaldos istorijos klausimais, mokslinį pranešimą apie 1941 m. birželio sukilimą ir jam skirtą paminklą Obeliuose. 2011 m. išspausdinto leidinio „Sutemų keleiviai. Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinė 1944–1958 m.“ vienas iš sudarytojų ir tekstų autorių.
Yra Tibeto kultūros labdaros ir paramos fondo valdybos narys, Lietuvos archyvarų asociacijos valdybos narys, Lietuvos archyvų tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno tarybos narys.
Pomėgiai – istorija, kultūra, kelionės.
Moka anglų, rusų, lenkų kalbas.
Išsiskyręs. Turi sūnų Tadą, dukteris Eglę ir Mildą, vaikaitę Vakarę.
1978 m. baigė Kauno J. Jablonskio vidurinę mokyklą, 1983 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Įgijo istoriko, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo kvalifikaciją.
1978–1980 m. dirbo Kauno radijo gamykloje radijo aparatūros montuotoju. 1980–1991 m. buvo Valstybinio istorijos muziejaus (dabar – Vytauto Didžiojo karo muziejus) Kaune pagalbiniu darbininku, eksponatų saugotoju, vėliau – mokslo darbuotoju.
1991–1992 m. dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparate, buvo Ministro Pirmininko patarėjo padėjėjas. 1992 m. dirbo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje, Informacijos ir analizės centre konsultantu. 1993–2001 m. Kauno miesto savivaldybėje buvo tarybos pirmininko (vėliau – miesto mero) padėjėju, konsultantu, patarėju. Taip pat dirbo Lietuvos aviacijos muziejuje muziejininku.
Nuo 2001 m. birželio – Kauno apskrities archyvo direktorius.
2007 m. išleisto kartografinio leidinio „Kauno miesto planai XIX a.–XX a. I p.“ bendraautoris, 2008–2011 m. įvairiuose leidiniuose išspausdino mokslinių straipsnių savivaldos istorijos klausimais, mokslinį pranešimą apie 1941 m. birželio sukilimą ir jam skirtą paminklą Obeliuose. 2011 m. išspausdinto leidinio „Sutemų keleiviai. Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinė 1944–1958 m.“ vienas iš sudarytojų ir tekstų autorių.
Yra Tibeto kultūros labdaros ir paramos fondo valdybos narys, Lietuvos archyvarų asociacijos valdybos narys, Lietuvos archyvų tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno tarybos narys.
Pomėgiai – istorija, kultūra, kelionės.
Moka anglų, rusų, lenkų kalbas.
Išsiskyręs. Turi sūnų Tadą, dukteris Eglę ir Mildą, vaikaitę Vakarę.