2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
JUOZAS VALIUŠAITIS Apygarda: Jurbarko (Nr.62) Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija numeris sąraše: 29 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1964 m. rugpjūčio 23 d. istorijos mokytojo, pasipriešinimo dalyvio ir politinio kalinio Vinco Valiušaičio ir tekstilės inžinierės, išradėjos ir racionalizatorės Aldonos Dumčiūtės-Valiušaitienės šeimoje.
Mokėsi Kauno Vinco Kudirkos 5-ojoje vidurinėje mokykloje, mokėsi ir sportavo eksperimentinėje Jurijaus Fiodorovo suburtoje krepšinio klasėje. Mokyklą baigė 1982 m.
1982–1984 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo fiziką ir astronomiją, ieškodamas Dievo reiškimosi žemėje ir danguje. Studijuodamas paniro į kūrybinę fotografiją, iš kurios neišniro iki šiol.
1989–1990 m. dirbo Valstybinio akademinio dramos teatro Literatūros skyriaus vadovu su Jonu Vaitkumi.
1990–1991 m. – Kultūros paveldo inspekcijos Lietuvos žydų senųjų kapinių inspektoriumi.
1992–1993 m. – Valstybinio žydų muziejaus fotografu.
1993–1994 m. – Kauno 12-osios vidurinės mokyklos meistrystės (rankdarbių) mokytoju.
Nuo 1994 m. rudens – laisvas fotodailininkas.
2004 m. dalyvavo „oranžinėje“ revoliucijoje, parengė 200 juostų ciklą apie Ukrainos sukilimą. Lietuvos Respublikos Seime surengė 100 nuotraukų parodą „Kijevo auksas, rūdys ir liepsnojantis ruduo“. Paroda „Naujas Laisvės ženklas“ Prahoje apdovanota didžiuoju prizu. 2007 m. Šv. Teresės relikvijas lydėjo per 80 Lietuvos bažnyčių, sukūrė nuoseklią apžvalgą, šia tema surengė devynias parodas.
Su Knygnešių draugijos pirmininke dr. Irena Kubiliene ir dailininku Rimantu Dichavičiumi parengė CD su 150 plakatų Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams, skirtų mokykloms ir bibliotekoms. Su profesoriumi Libertu Klimka parengė ir „Minties“ leidykloje išleido kalendorių „Nugrimzdusis Vilnius“, išrinktą Metų kalendoriumi; paskirta L. Ivinskio premija.
Nuo 2007 m. kuria fotofilmus, plakatus, fotografijomis iliustruoja knygas, maketuoja. Sudarė, parengė spaudai tapytojo Sauliaus Kruopio kūrybos albumą „Ateitis jau buvo“, taip pat sudarė ir parengė spaudai tapytojo ir mozaikos dailininko Vitolio Trušio autobiografiją „Laikas virto Akmeniu“ iliustracinę dalį. Prisidėjo rengiant Rimanto Dichavičiaus 1200 puslapių dailės tritomį „Laisvės rūbas: dailininkai atgimusiai Lietuvos valstybei“ (2012 m.).
Nuo 2012 m. kovo 23 d. dalyvauja „Drąsos kelio“ judėjime.
1990 m. senojoje Vilniaus fotografijos galerijoje surengė pirmąją kūrybinę parodą-apmąstymą „Praeities prasivėrimas“. 1994 m. išleido filosofinių-istorinių fotoapmąstymų knygelę „Puslapis ir šulinys“. Nuo 1991 m. surengė 120 kūrybinės fotografijos parodų. Svarbesnės iš jų: „Sielos neprislegia kūno našta“ (Leipcigas), „Augmuo ir Dangus“, „Palyginimų karalystė“ (su a. a. Henriku Gaičevskiu ir Gintautu Survila), „Laisvės kaina“, „Romeo ir Džiuljeta: kiekvienas savyje Te atras!“, „Senųjų amatų ilgesys“, „Mokytojau, kur gyveni?“ (Paryžiuje), „Medžio pieta“ (su tapytoju Saliamonu Teitelbaumu), „Laiko mazgai“ (su Albina Žiupsnyte ir Ijole Adomavičiūte), „Išdriskusis Lietuvos istorijos puslapis“ (Helsinkyje, su Antanu Sutkumi), „Sieloms druska“, „Esu mažytė siela“, „Vydėtojas Vilhelmas Storosta“, „Čiurlionis Lietuvoje ir pasaulyje per 100 metų“ (2010 m.), „Apsisprendimo kaina“ (kartu su Ryčiu Umbrasu) – skaudžiausiomis dienomis Tvorų galerijoje Garliavoje (2012 m.), „Laisvės ir kalbos tauta“ (Virvių galerijoje Daukanto aikštėje, Vilniuje, 2012 m.).
Žmona Diana Anevičiūtė-Valiušaitienė – dramos aktorė.
Mokėsi Kauno Vinco Kudirkos 5-ojoje vidurinėje mokykloje, mokėsi ir sportavo eksperimentinėje Jurijaus Fiodorovo suburtoje krepšinio klasėje. Mokyklą baigė 1982 m.
1982–1984 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo fiziką ir astronomiją, ieškodamas Dievo reiškimosi žemėje ir danguje. Studijuodamas paniro į kūrybinę fotografiją, iš kurios neišniro iki šiol.
1989–1990 m. dirbo Valstybinio akademinio dramos teatro Literatūros skyriaus vadovu su Jonu Vaitkumi.
1990–1991 m. – Kultūros paveldo inspekcijos Lietuvos žydų senųjų kapinių inspektoriumi.
1992–1993 m. – Valstybinio žydų muziejaus fotografu.
1993–1994 m. – Kauno 12-osios vidurinės mokyklos meistrystės (rankdarbių) mokytoju.
Nuo 1994 m. rudens – laisvas fotodailininkas.
2004 m. dalyvavo „oranžinėje“ revoliucijoje, parengė 200 juostų ciklą apie Ukrainos sukilimą. Lietuvos Respublikos Seime surengė 100 nuotraukų parodą „Kijevo auksas, rūdys ir liepsnojantis ruduo“. Paroda „Naujas Laisvės ženklas“ Prahoje apdovanota didžiuoju prizu. 2007 m. Šv. Teresės relikvijas lydėjo per 80 Lietuvos bažnyčių, sukūrė nuoseklią apžvalgą, šia tema surengė devynias parodas.
Su Knygnešių draugijos pirmininke dr. Irena Kubiliene ir dailininku Rimantu Dichavičiumi parengė CD su 150 plakatų Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams, skirtų mokykloms ir bibliotekoms. Su profesoriumi Libertu Klimka parengė ir „Minties“ leidykloje išleido kalendorių „Nugrimzdusis Vilnius“, išrinktą Metų kalendoriumi; paskirta L. Ivinskio premija.
Nuo 2007 m. kuria fotofilmus, plakatus, fotografijomis iliustruoja knygas, maketuoja. Sudarė, parengė spaudai tapytojo Sauliaus Kruopio kūrybos albumą „Ateitis jau buvo“, taip pat sudarė ir parengė spaudai tapytojo ir mozaikos dailininko Vitolio Trušio autobiografiją „Laikas virto Akmeniu“ iliustracinę dalį. Prisidėjo rengiant Rimanto Dichavičiaus 1200 puslapių dailės tritomį „Laisvės rūbas: dailininkai atgimusiai Lietuvos valstybei“ (2012 m.).
Nuo 2012 m. kovo 23 d. dalyvauja „Drąsos kelio“ judėjime.
1990 m. senojoje Vilniaus fotografijos galerijoje surengė pirmąją kūrybinę parodą-apmąstymą „Praeities prasivėrimas“. 1994 m. išleido filosofinių-istorinių fotoapmąstymų knygelę „Puslapis ir šulinys“. Nuo 1991 m. surengė 120 kūrybinės fotografijos parodų. Svarbesnės iš jų: „Sielos neprislegia kūno našta“ (Leipcigas), „Augmuo ir Dangus“, „Palyginimų karalystė“ (su a. a. Henriku Gaičevskiu ir Gintautu Survila), „Laisvės kaina“, „Romeo ir Džiuljeta: kiekvienas savyje Te atras!“, „Senųjų amatų ilgesys“, „Mokytojau, kur gyveni?“ (Paryžiuje), „Medžio pieta“ (su tapytoju Saliamonu Teitelbaumu), „Laiko mazgai“ (su Albina Žiupsnyte ir Ijole Adomavičiūte), „Išdriskusis Lietuvos istorijos puslapis“ (Helsinkyje, su Antanu Sutkumi), „Sieloms druska“, „Esu mažytė siela“, „Vydėtojas Vilhelmas Storosta“, „Čiurlionis Lietuvoje ir pasaulyje per 100 metų“ (2010 m.), „Apsisprendimo kaina“ (kartu su Ryčiu Umbrasu) – skaudžiausiomis dienomis Tvorų galerijoje Garliavoje (2012 m.), „Laisvės ir kalbos tauta“ (Virvių galerijoje Daukanto aikštėje, Vilniuje, 2012 m.).
Žmona Diana Anevičiūtė-Valiušaitienė – dramos aktorė.