2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
ČESLOVAS ŠLĖGAITIS Apygarda: Jurbarko (Nr.62) Iškėlė: Tautininkų sąjunga Atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos koalicija) numeris sąraše: 75 (Iškėlė: Tautininkų sąjunga numeris sąraše: 24) Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1959 m. balandžio 1 d. Jurbarko rajono Smukučių kaime, tremtinės Anelės Šlėgaitienės ir politinio kalinio Konstantino Šlėgaičio šeimoje.
1977 m. baigė Jurbarko 1-ąją vidurinę mokyklą, 1978 m. – Kauno 23-ąją technikos mokyklą.
1978–1980 m. atliko privalomąją karinę tarnybą Borisove, vėliau – Minske (Baltarusija).
Iki 1990 m. dirbo įvairius darbus: 1980–1982 m. – Kauno SRT Apdailos darbų valdyboje meistru, 1983 m. – Kauno profesionalioje priešgaisrinėje dalyje ugniagesiu skyrininku, 1983–1984 m. – Jurbarko melioracijos statybos montavimo valdyboje betonuotoju, 1984–1985 m. – Jurbarko rajono kino direkcijoje kino mechaniku, 1985–1990 m. – gamybinio susivienijimo „Vilma“ Jurbarko filiale inžinieriumi-technologu, komplektuotoju-ekspeditoriumi, komplektuotoju-sandėlininku.
Atkūrus nepriklausomybę aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje Jurbarko krašte. 1990 m. rudenį buvo priimtas į KAD Pasienio apsaugos tarnybos Jurbarko rajono pasienio patrulinės tarnybos baro pamainos viršininko pareigas. 1991 m. buvo SKAT Marijampolės rinktinės Jurbarko kuopos vadu, 1991 m. rudenį perkeltas tarnauti į „Geležinio Vilko“ mokomojo junginio naujai kuriamą greitojo reagavimo vienetą Jurbarke, ėjo būrio vado, vėliau – kuopos vado pareigas. Šio vieneto pagrindu 1992 m. sukurtas Tauragės motodesantinis batalionas, kuriame pradėjo eiti bataliono štabo viršininko pareigas, 1994–1996 m. – bataliono vado pareigas.
1994 m. baigė Vroclavo (Lenkija) aukštosios karo mokyklos dalinių vadų kursus.
1996–1998 m. studijavo Varšuvos (Lenkija) Nacionalinėje gynybos akademijoje, baigė sausumos pajėgų štabo karininko magistrantūros studijas.
1998 m. paskirtas į naujai kuriamos brigados „Žemaitija“ štabą, ėjo brigados vado, vėliau – šios brigados štabo pagrindu sukurtos Vakarų karinės apygardos vado pareigas.
2002 m. mokėsi Kanados Camp Borden karinės bazės kalbų mokykloje. 2004 m. buvo išsiųstas su karine misija į Iraką. 2005–2009 m. kaip gynybos atašė tarnavo diplomatinėje misijoje Maskvoje. 2009 rudenį išleistas į atsargą, pulkininkas leitenantas.
Už tarnybą Krašto apsaugos sistemoje 1991–2009 m. skatintas: LŠS ženklu „Parlamento gynėjams – už drąsą ir pasiaukojimą“, „Sausio 13-osios“ medaliu, vardiniu ginklu, Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ garbės ženklu, Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių medaliu, LŠS „Šaulių žvaigždės“ medaliu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, KAS proginiu „Stojimo į NATO“ medaliu, KAS medaliu „Už nuopelnus“, kariuomenės vado daiktine dovana, tris kartus – krašto apsaugos ministro padėkomis.
Vedęs. Žmona Danutė. Vaikai – Vilma (g. 1982 m.), Eglė (g. 1983 m.), Tautvydas (g. 1988 m.), Urtė (g. 2000 m.).
1977 m. baigė Jurbarko 1-ąją vidurinę mokyklą, 1978 m. – Kauno 23-ąją technikos mokyklą.
1978–1980 m. atliko privalomąją karinę tarnybą Borisove, vėliau – Minske (Baltarusija).
Iki 1990 m. dirbo įvairius darbus: 1980–1982 m. – Kauno SRT Apdailos darbų valdyboje meistru, 1983 m. – Kauno profesionalioje priešgaisrinėje dalyje ugniagesiu skyrininku, 1983–1984 m. – Jurbarko melioracijos statybos montavimo valdyboje betonuotoju, 1984–1985 m. – Jurbarko rajono kino direkcijoje kino mechaniku, 1985–1990 m. – gamybinio susivienijimo „Vilma“ Jurbarko filiale inžinieriumi-technologu, komplektuotoju-ekspeditoriumi, komplektuotoju-sandėlininku.
Atkūrus nepriklausomybę aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje Jurbarko krašte. 1990 m. rudenį buvo priimtas į KAD Pasienio apsaugos tarnybos Jurbarko rajono pasienio patrulinės tarnybos baro pamainos viršininko pareigas. 1991 m. buvo SKAT Marijampolės rinktinės Jurbarko kuopos vadu, 1991 m. rudenį perkeltas tarnauti į „Geležinio Vilko“ mokomojo junginio naujai kuriamą greitojo reagavimo vienetą Jurbarke, ėjo būrio vado, vėliau – kuopos vado pareigas. Šio vieneto pagrindu 1992 m. sukurtas Tauragės motodesantinis batalionas, kuriame pradėjo eiti bataliono štabo viršininko pareigas, 1994–1996 m. – bataliono vado pareigas.
1994 m. baigė Vroclavo (Lenkija) aukštosios karo mokyklos dalinių vadų kursus.
1996–1998 m. studijavo Varšuvos (Lenkija) Nacionalinėje gynybos akademijoje, baigė sausumos pajėgų štabo karininko magistrantūros studijas.
1998 m. paskirtas į naujai kuriamos brigados „Žemaitija“ štabą, ėjo brigados vado, vėliau – šios brigados štabo pagrindu sukurtos Vakarų karinės apygardos vado pareigas.
2002 m. mokėsi Kanados Camp Borden karinės bazės kalbų mokykloje. 2004 m. buvo išsiųstas su karine misija į Iraką. 2005–2009 m. kaip gynybos atašė tarnavo diplomatinėje misijoje Maskvoje. 2009 rudenį išleistas į atsargą, pulkininkas leitenantas.
Už tarnybą Krašto apsaugos sistemoje 1991–2009 m. skatintas: LŠS ženklu „Parlamento gynėjams – už drąsą ir pasiaukojimą“, „Sausio 13-osios“ medaliu, vardiniu ginklu, Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ garbės ženklu, Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių medaliu, LŠS „Šaulių žvaigždės“ medaliu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, KAS proginiu „Stojimo į NATO“ medaliu, KAS medaliu „Už nuopelnus“, kariuomenės vado daiktine dovana, tris kartus – krašto apsaugos ministro padėkomis.
Vedęs. Žmona Danutė. Vaikai – Vilma (g. 1982 m.), Eglė (g. 1983 m.), Tautvydas (g. 1988 m.), Urtė (g. 2000 m.).