2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
NIJOLĖ BALČIŪNIENĖ Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos koalicija) numeris sąraše: 14 (Iškėlė: Tautininkų sąjunga numeris sąraše: 7) Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje |
Gimė 1950 m. kovo 9 d. Raseinių rajone, netoli Maironio tėviškės, malūnininko Prano ir Angelės Leščinskų šeimoje. Nuo mažens žemaičiai tėvai įskiepijo meilę gamtai, pagarbą senolių tradicijoms ir papročiams.
1967 m. baigė Betygalos vidurinę mokyklą.
1972 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Geografė.
1972–1993 m. pagal specialybę dirbo Hidrometeorologijos tarnybos valdyboje.
1993–1999 m. dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Užsienio lietuvių skyriuje. Kuravo Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir kitų valstybių lietuvių bendruomenes, susipažino su etninių žemių lietuvių kultūros ir švietimo problemomis, kurios rūpi iki šiol.
1999–2008 m. – Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vyr. specialistė, skyriaus vedėja. Buvo atsakinga už pažintinį turizmą, ekologinį švietimą, etnokultūros puoselėjimą. Pradėjo organizuoti pažintinius pėsčiųjų žygius vaizdingomis Vilniaus miesto apylinkėmis. Tai daro iki šiol. Rengė etnokultūrines šventes, buvo Jaunųjų gamtotyrininkų neakivaizdinės mokyklos koordinatorė.
2008–2012 m. – Seimo narių Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos padėjėja-sekretorė, Tautininkų sąjungos tarybos narė.
Lietuvos Sąjūdžio tarybos narė.
Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja. Kuruoja folkloro ansamblių ir klubų veiklą.
Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos tarybos narė. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“, globojančios Pietryčių Lietuvos mokyklas, valdybos narė. „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja. Buvusi ilgametė liaudies dainų klubo „Raskila“ vadovė ir dabartinė narė, viena iš klubo steigėjų. Žygeivių ir Romuvos judėjimų pradininkė.
Buvo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto žygeivių skyriaus „Gabija“ pirmininkė, kraštotyrinių ekspedicijų ir folklorinio sąjūdžio dalyvė.
Aktyviai dalyvavo organizuojant pirmąsias Rasos šventes Kernavėje, tvarkė S. Dariaus ir S. Girėno tėviškes 1969 m., atliko folklorines dainas, organizavo tradicines šventes, lankė piliakalnius, pilkapius, mitologines vietas ir puoselėjo tautines vertybes.
Daug metų organizuoja etnokultūrines tradicines šventes ir renginius. Kasmetinė tradicinė Rasos šventė Verkių parke 2008 m. buvo pripažinta geriausia etnokultūrine švente Lietuvoje. Kandidatei įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas.
Dvylika metų rengia Pavasario lygiadienio šventę ant Pūčkorių piliakalnio. Organizuoja Žiemos saulėgrįžos, Užgavėnių, Vėlinių ir kt. kalendorines šventes.
Daugelio švietimo ir kultūros projektų vykdytoja.
Skaito paskaitas įvairiuose seminaruose, konferencijose, mokyklose (etnokultūrine ir gamtosaugine tematika).
Veda mokomąsias pažintines ekskursijas. 1-osios kategorijos gidė. Nuo 1999 m. vadovauja sekmadieniniams pažintiniams pėsčiųjų žygiams po Vilniaus miesto apylinkes, kurių metu tūkstančius vilniečių supažindino su gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Rūpinasi Rytų Lietuvos ir etninių žemių lietuvių kultūriniais ir švietėjiškais projektais, renginiais; organizuoja vaikų vasaros stovyklas, ekskursijas, aplinkosaugines akcijas.
Konsultuoja ir padeda kurti bendruomenes Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.
2008 m. parašė knygą „Abipus Neries“, spausdino straipsnius „Moksle ir gyvenime“, „Vorutoje“, „Žaliajame pasaulyje“, „Lietuvių godose“ ir kt.
Keliauja pėsčiomis po Lietuvą, jaunimą skatina pirmiausia pažinti savo gimtinę, tik vėliau keliauti į tolimus kraštus.
Dainuoja ir šoka liaudies dainų klube „Raskila“, kartu su jaunimu dalyvauja tradicinių šokių ir Romuvos stovyklose.
Punsko, Pelesos, Lydos ir Apso lietuvių džiaugsmai ir rūpesčiai tapo kandidatės gyvenimo dalimi, jiems skiria savo laisvalaikius, šventes.
Į lietuvybės puoselėjimo veiklą įtraukė dukterį Gabiją, sūnus Vismantą ir Tomą, vaikaičius Austėją ir Jorį.
Didžiausia vertybė – sveika lietuvių tauta ir stipri Lietuvos valstybė.
1967 m. baigė Betygalos vidurinę mokyklą.
1972 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą. Geografė.
1972–1993 m. pagal specialybę dirbo Hidrometeorologijos tarnybos valdyboje.
1993–1999 m. dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Užsienio lietuvių skyriuje. Kuravo Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir kitų valstybių lietuvių bendruomenes, susipažino su etninių žemių lietuvių kultūros ir švietimo problemomis, kurios rūpi iki šiol.
1999–2008 m. – Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vyr. specialistė, skyriaus vedėja. Buvo atsakinga už pažintinį turizmą, ekologinį švietimą, etnokultūros puoselėjimą. Pradėjo organizuoti pažintinius pėsčiųjų žygius vaizdingomis Vilniaus miesto apylinkėmis. Tai daro iki šiol. Rengė etnokultūrines šventes, buvo Jaunųjų gamtotyrininkų neakivaizdinės mokyklos koordinatorė.
2008–2012 m. – Seimo narių Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos padėjėja-sekretorė, Tautininkų sąjungos tarybos narė.
Lietuvos Sąjūdžio tarybos narė.
Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja. Kuruoja folkloro ansamblių ir klubų veiklą.
Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos tarybos narė. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“, globojančios Pietryčių Lietuvos mokyklas, valdybos narė. „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja. Buvusi ilgametė liaudies dainų klubo „Raskila“ vadovė ir dabartinė narė, viena iš klubo steigėjų. Žygeivių ir Romuvos judėjimų pradininkė.
Buvo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto žygeivių skyriaus „Gabija“ pirmininkė, kraštotyrinių ekspedicijų ir folklorinio sąjūdžio dalyvė.
Aktyviai dalyvavo organizuojant pirmąsias Rasos šventes Kernavėje, tvarkė S. Dariaus ir S. Girėno tėviškes 1969 m., atliko folklorines dainas, organizavo tradicines šventes, lankė piliakalnius, pilkapius, mitologines vietas ir puoselėjo tautines vertybes.
Daug metų organizuoja etnokultūrines tradicines šventes ir renginius. Kasmetinė tradicinė Rasos šventė Verkių parke 2008 m. buvo pripažinta geriausia etnokultūrine švente Lietuvoje. Kandidatei įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas.
Dvylika metų rengia Pavasario lygiadienio šventę ant Pūčkorių piliakalnio. Organizuoja Žiemos saulėgrįžos, Užgavėnių, Vėlinių ir kt. kalendorines šventes.
Daugelio švietimo ir kultūros projektų vykdytoja.
Skaito paskaitas įvairiuose seminaruose, konferencijose, mokyklose (etnokultūrine ir gamtosaugine tematika).
Veda mokomąsias pažintines ekskursijas. 1-osios kategorijos gidė. Nuo 1999 m. vadovauja sekmadieniniams pažintiniams pėsčiųjų žygiams po Vilniaus miesto apylinkes, kurių metu tūkstančius vilniečių supažindino su gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Rūpinasi Rytų Lietuvos ir etninių žemių lietuvių kultūriniais ir švietėjiškais projektais, renginiais; organizuoja vaikų vasaros stovyklas, ekskursijas, aplinkosaugines akcijas.
Konsultuoja ir padeda kurti bendruomenes Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.
2008 m. parašė knygą „Abipus Neries“, spausdino straipsnius „Moksle ir gyvenime“, „Vorutoje“, „Žaliajame pasaulyje“, „Lietuvių godose“ ir kt.
Keliauja pėsčiomis po Lietuvą, jaunimą skatina pirmiausia pažinti savo gimtinę, tik vėliau keliauti į tolimus kraštus.
Dainuoja ir šoka liaudies dainų klube „Raskila“, kartu su jaunimu dalyvauja tradicinių šokių ir Romuvos stovyklose.
Punsko, Pelesos, Lydos ir Apso lietuvių džiaugsmai ir rūpesčiai tapo kandidatės gyvenimo dalimi, jiems skiria savo laisvalaikius, šventes.
Į lietuvybės puoselėjimo veiklą įtraukė dukterį Gabiją, sūnus Vismantą ir Tomą, vaikaičius Austėją ir Jorį.
Didžiausia vertybė – sveika lietuvių tauta ir stipri Lietuvos valstybė.