2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
ALFONSAS VAIŠVILA Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Respublikonų partija numeris sąraše: 7 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje |
Gimė 1942 m. spalio 1 d. Raseinių rajone, Zbaro kaime.
1961 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą, 1970 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1976 m. –Vilniaus universiteto logikos aspirantūrą.
Nuo 1977 m. – filosofijos daktaras, nuo 2001 m. – habilituotas socialinių mokslų (teisės) daktaras ir profesorius.
1970–1973 m. dirbo logikos dėstytoju Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos katedroje, 1973–1983 m. buvo Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis, 1983–1993 m. – Mokytojų kvalifikacijos kėlimo instituto vyresnysis dėstytojas, docentas, Kultūrologijos katedros vedėjas.
1986–1991 m. – Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos katedros docentas, nuo 1993 m. – Lietuvos policijos akademijos docentas.
1994–2001 m. –Teisės instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1998–2010 m. – Mykolo Romerio universiteto Teisės filosofijos katedros vedėjas, nuo 2011 m. – to paties universiteto profesorius.
Parašė šias knygas: „Logikos mokslas Lietuvoje 1900–1940 m.“ (1980 m.), „Kodėl esame tokie, kokie esame?“ (1990 m.), „Lietuva ir asmenybė kryžkelėje“ (1992 m.), „Liberalizmas ir dorovinės būties krizė“ (1997 m.), „Šiluvos apšvieta 1592–1992 m.“ (1999 m.), „Socialliberalizmas“ (1999 m.), „Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje“ (2000 m.), „Teisės teorija“ (2000 m.), „Teisinis personalizmas: teorija ir metodas“ (2010 m.).
Šešių monografijų bendraautoris ir per 150 įvairių mokslinių straipsnių autorius.
2004 m. už nuopelnus Lietuvos mokslui apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2012 m. suteiktas Mykolo Romerio universiteto garbės profesoriaus vardas.
Moka rusų, vokiečių ir lenkų kalbas.
Vedęs. Žmona Ramutė, duktė Birutė, sūnus Šarūnas.
1961 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą, 1970 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1976 m. –Vilniaus universiteto logikos aspirantūrą.
Nuo 1977 m. – filosofijos daktaras, nuo 2001 m. – habilituotas socialinių mokslų (teisės) daktaras ir profesorius.
1970–1973 m. dirbo logikos dėstytoju Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos katedroje, 1973–1983 m. buvo Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis, 1983–1993 m. – Mokytojų kvalifikacijos kėlimo instituto vyresnysis dėstytojas, docentas, Kultūrologijos katedros vedėjas.
1986–1991 m. – Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos katedros docentas, nuo 1993 m. – Lietuvos policijos akademijos docentas.
1994–2001 m. –Teisės instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1998–2010 m. – Mykolo Romerio universiteto Teisės filosofijos katedros vedėjas, nuo 2011 m. – to paties universiteto profesorius.
Parašė šias knygas: „Logikos mokslas Lietuvoje 1900–1940 m.“ (1980 m.), „Kodėl esame tokie, kokie esame?“ (1990 m.), „Lietuva ir asmenybė kryžkelėje“ (1992 m.), „Liberalizmas ir dorovinės būties krizė“ (1997 m.), „Šiluvos apšvieta 1592–1992 m.“ (1999 m.), „Socialliberalizmas“ (1999 m.), „Teisinės valstybės koncepcija Lietuvoje“ (2000 m.), „Teisės teorija“ (2000 m.), „Teisinis personalizmas: teorija ir metodas“ (2010 m.).
Šešių monografijų bendraautoris ir per 150 įvairių mokslinių straipsnių autorius.
2004 m. už nuopelnus Lietuvos mokslui apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2012 m. suteiktas Mykolo Romerio universiteto garbės profesoriaus vardas.
Moka rusų, vokiečių ir lenkų kalbas.
Vedęs. Žmona Ramutė, duktė Birutė, sūnus Šarūnas.