2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
JULIUS DAUTARTAS Apygarda: Nevėžio (Nr.26) Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai numeris sąraše: 31 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Gimė 1953 m. gegužės 30 d. Vilniuje.
Mokėsi Vilniaus 16-ojoje (dabar – Užupio gimnazija), 23-iojoje (dabar – „Ąžuolo“) vidurinėse mokyklose ir Vilniaus kultūros mokykloje.
1973 m. įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), ją baigė 1977 m. ir įgijo aktoriaus specialybę.
1977–1978 m. buvo Šiaulių dramos teatro aktorius.
1978–1983 m. studijavo Maskvos meno akademijoje (dabar – GITIS). Ją baigė su pagyrimu ir įgijo režisieriaus specialybę.
1983–1988 m. dirbo Panevėžio dramos teatre režisieriumi, 1988–1991 m. – Kauno akademinio dramos teatro režisierius.
1991–1992 m. įsteigė Panevėžio miesto teatrą „Menas“, 1991–2004 m. buvo jo vadovas ir režisierius. Statė spektaklius Šiaulių dramos teatre, Panevėžio J. Miltinio dramos teatre, Kauno akademiniame dramos teatre ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje.
Per visą kūrybinio darbo laikotarpį sukūrė daugiau kaip 40 spektaklių. Ypatingą dėmesį skyrė nacionalinei dramaturgijai ir spektakliams vaikams bei jaunimui. Mano, kad puoselėti lietuvių dramaturgiją ir gimtąją kalbą yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Spektakliai V. Krėvės-Mickevičiaus „Žentas“, R. Gudaičio „Atversk, angele, laiko knygą“, J. Grušo „Mykolas Glinskis“, J. Dautarto „Senojo gluosnio pasakojimai“, A. Vaičiulaičio „Tėvo veido šviesa“ yra nominuoti už geriausią nacionalinės dramaturgijos režisūrą. Paskutinė nominacija – Lietuvos kultūros ministerijos ir kritikų premija už 2002–2003 m. sezono geriausio spektaklio vaikams ir jaunimui režisūrą.
2000–2004 m. – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys, Etikos komisijos pirmininkas. 2002–2004 m. – Lietuvos kultūros ministerijos ekspertas ir Lietuvos Respublikos Seimo komisijos, tiriančios masinės informacijos priemonių ir žiniasklaidos neigiamą poveikį vaikams ir paaugliams, narys.
Nuo 1993 m. – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narys, vienas iš šios partijos steigėjų.
Nuo 2002 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro fondo valdybos pirmininkas.
Aktyviai dalyvavo formuojant Panevėžio miesto įvaizdį. Atsirado tokie projektai: šio miesto įkūrėjo ir pirmojo bažnyčios fundatoriaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro paminklas, pastatytas 2003 m., taip pat vieno iš reikšmingiausių pasaulinės literatūros personažų Don Kichoto paminklas Panevėžio mieste. Labai svarbus yra teatro „Menas“ įsteigimas Panevėžyje, kuris praplėtė Panevėžio kultūrinę erdvę.
Nemažai dėmesio skyrė Lietuvos rezistenciniam judėjimui (1974–1984 m. buvo pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ platintojas).
1997 m. išrinktas labiausiai nusipelniusiu panevėžiečiu.
Panevėžio „Rotary“ klubo steigėjas, 1997 m. buvo šio klubo prezidentas.
2004–2008 m. išrinktas Seimo nariu Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 26. Kandidatūrą iškėlė Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai). Šis gyvenimo etapas yra vienas iš aktyviausių gyvenime. Seime dirba Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, 2004 m. buvo išrinktas šio komiteto pirmininko pavaduotoju. Didžiulį dėmesį skiria tautinės ir mėgėjiškos kultūros stiprinimui, aukštojo mokslo reformos klausimams. Inicijavo diskusijas dėl švietimo Lietuvoje ateities. Dirbdamas Seime pateikė per 460 teisės aktų projektų, pakeitimų, pasiūlymų, patobulinimų kultūros, švietimo, socialinės apsaugos srityse.
Nuo 2008 m. išrinktas Tarpparlamentinės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos asamblėjos Visuomeninio kultūros komiteto pirmininku. 2010 m. M. K. Čiurlionio fondo ir Belgijos Karalystės ambasados išrinktas metų šviesuoliu už indėlį į kultūros, mokslo, verslo, švietimo ir socialinių ryšių puoselėjimą.
Pomėgiai – kelionės, šachmatai.
Moka vokiečių ir rusų kalbas.
Vedęs. Žmona Renė – Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė. Turi tris vaikus: duktė Marija, baigusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, dirba Užsienio reikalų ministerijoje, sūnus Vladas apsigynė bakalaurinį darbą Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, mažoji Elena – dešimtmetė, mokosi Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje.
Mokėsi Vilniaus 16-ojoje (dabar – Užupio gimnazija), 23-iojoje (dabar – „Ąžuolo“) vidurinėse mokyklose ir Vilniaus kultūros mokykloje.
1973 m. įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), ją baigė 1977 m. ir įgijo aktoriaus specialybę.
1977–1978 m. buvo Šiaulių dramos teatro aktorius.
1978–1983 m. studijavo Maskvos meno akademijoje (dabar – GITIS). Ją baigė su pagyrimu ir įgijo režisieriaus specialybę.
1983–1988 m. dirbo Panevėžio dramos teatre režisieriumi, 1988–1991 m. – Kauno akademinio dramos teatro režisierius.
1991–1992 m. įsteigė Panevėžio miesto teatrą „Menas“, 1991–2004 m. buvo jo vadovas ir režisierius. Statė spektaklius Šiaulių dramos teatre, Panevėžio J. Miltinio dramos teatre, Kauno akademiniame dramos teatre ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje.
Per visą kūrybinio darbo laikotarpį sukūrė daugiau kaip 40 spektaklių. Ypatingą dėmesį skyrė nacionalinei dramaturgijai ir spektakliams vaikams bei jaunimui. Mano, kad puoselėti lietuvių dramaturgiją ir gimtąją kalbą yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Spektakliai V. Krėvės-Mickevičiaus „Žentas“, R. Gudaičio „Atversk, angele, laiko knygą“, J. Grušo „Mykolas Glinskis“, J. Dautarto „Senojo gluosnio pasakojimai“, A. Vaičiulaičio „Tėvo veido šviesa“ yra nominuoti už geriausią nacionalinės dramaturgijos režisūrą. Paskutinė nominacija – Lietuvos kultūros ministerijos ir kritikų premija už 2002–2003 m. sezono geriausio spektaklio vaikams ir jaunimui režisūrą.
2000–2004 m. – Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys, Etikos komisijos pirmininkas. 2002–2004 m. – Lietuvos kultūros ministerijos ekspertas ir Lietuvos Respublikos Seimo komisijos, tiriančios masinės informacijos priemonių ir žiniasklaidos neigiamą poveikį vaikams ir paaugliams, narys.
Nuo 1993 m. – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narys, vienas iš šios partijos steigėjų.
Nuo 2002 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro fondo valdybos pirmininkas.
Aktyviai dalyvavo formuojant Panevėžio miesto įvaizdį. Atsirado tokie projektai: šio miesto įkūrėjo ir pirmojo bažnyčios fundatoriaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro paminklas, pastatytas 2003 m., taip pat vieno iš reikšmingiausių pasaulinės literatūros personažų Don Kichoto paminklas Panevėžio mieste. Labai svarbus yra teatro „Menas“ įsteigimas Panevėžyje, kuris praplėtė Panevėžio kultūrinę erdvę.
Nemažai dėmesio skyrė Lietuvos rezistenciniam judėjimui (1974–1984 m. buvo pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ platintojas).
1997 m. išrinktas labiausiai nusipelniusiu panevėžiečiu.
Panevėžio „Rotary“ klubo steigėjas, 1997 m. buvo šio klubo prezidentas.
2004–2008 m. išrinktas Seimo nariu Nevėžio rinkimų apygardoje Nr. 26. Kandidatūrą iškėlė Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai). Šis gyvenimo etapas yra vienas iš aktyviausių gyvenime. Seime dirba Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, 2004 m. buvo išrinktas šio komiteto pirmininko pavaduotoju. Didžiulį dėmesį skiria tautinės ir mėgėjiškos kultūros stiprinimui, aukštojo mokslo reformos klausimams. Inicijavo diskusijas dėl švietimo Lietuvoje ateities. Dirbdamas Seime pateikė per 460 teisės aktų projektų, pakeitimų, pasiūlymų, patobulinimų kultūros, švietimo, socialinės apsaugos srityse.
Nuo 2008 m. išrinktas Tarpparlamentinės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos asamblėjos Visuomeninio kultūros komiteto pirmininku. 2010 m. M. K. Čiurlionio fondo ir Belgijos Karalystės ambasados išrinktas metų šviesuoliu už indėlį į kultūros, mokslo, verslo, švietimo ir socialinių ryšių puoselėjimą.
Pomėgiai – kelionės, šachmatai.
Moka vokiečių ir rusų kalbas.
Vedęs. Žmona Renė – Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė. Turi tris vaikus: duktė Marija, baigusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, dirba Užsienio reikalų ministerijoje, sūnus Vladas apsigynė bakalaurinį darbą Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, mažoji Elena – dešimtmetė, mokosi Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje.