2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai

ARIMANTAS    DUMČIUS

Apygarda: Kalniečių (Nr.15)
Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai

Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys

Apygarda: Daugiamandatė
Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai
numeris sąraše: 29


Balsavimo rezultatai:
Daugiamandatėje apygardoje
Vienmandatėje apygardoje: I turas  II turas
  • Anketa
  • Biografija
  • Turto ir pajamų deklaracijos
  • Interesų deklaracija
  • Kita
  • Gimė 1940 m. sausio 4 d. Kauno savivaldybės ugniagesių viršininko (brandmajoro) Stasio Dumčiaus šeimoje. Nuo kūdikystės augo tremtyje Altajaus krašte. 1942 m. Archangelsko srities konclageryje nukankintas žuvo tėvas. 1947 m. su motina slapta grįžo į Lietuvą. Motina legalizavosi kita pavarde.
    1965 m. baigė Kauno medicinos instituto (KMI, dabar – Kauno medicinos universitetas) Gydomąjį fakultetą ir iki 2004 m. dirbo Kauno klinikose chirurgu, kardiochirurgu.
    Pasiekė universitetinio mokslo ir praktikos aukštumas: buvo širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos vedėju, Išeminės širdies ligos chirurgijos klinikos vadovu, 1986 m. išrinktas kardiochirurgijos profesoriumi. Parengė aukštos kvalifikacijos gydytojų specialistų ir mokslininkų būrį, dėsto studentams medikams, odontologams. Prisidėjo kuriant Kaune širdies ir kraujagyslių chirurgijos, ypač koronarinės chirurgijos, širdies elektrinės stimuliacijos šiuolaikišką mokyklą ir stiprią medicinos techninę bazę.
    1980 m. drauge su profesoriumi J. Brėdikiu ir kitais apdovanotas respublikine premija už naujų širdies elektrinės stimuliacijos būdų ir technikos sukūrimą ir įdiegimą į praktiką. Apdovanotas sidabro, trimis bronzos medaliais už įdiegimus į medicinos praktiką. 2003 m. konkurso būdu gavo JAV Lietuvių fondo A. Razmos vardo aukščiausią apdovanojimą už medicinos mokslo pasiekimus. 2009 m. buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas.
    2002–2004 m. išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą, vadovavo Sveikatos komitetui, buvo Miesto plėtros komisijos narys. Tuomet buvo patvirtintas Kauno miesto plėtros perspektyvinis planas, kurio pagrindu iki šiol buvo atnaujinamas miestas.
    2004–2008 m. ir 2008–2012 m. išrinktas į Seimą Kalniečių rinkiminėje apygardoje Nr. 15. Priklauso TS-LKD politinių kalinių ir tremtinių frakcijai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys. Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas. Parlamentinių ryšių su Kanada grupės pirmininkas. Rengė įstatymus socialinės ir sveikatos apsaugos, žmogaus teisių srityse, dirbo Kauno miesto ir Eigulių seniūnijos atnaujinimo klausimais.
    Buvęs kelių Kauno sąjūdžio tarybų narys, II Lietuvos Sąjūdžio Seimo narys, prisidėjo prie okupacinės kariuomenės išvedimo, būrė visuomeninius judėjimus už žmogaus teises ir stojant į NATO ir Europos Sąjungą. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos Lietuvoje signataras (1989 m.), Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vienas steigėjų (1990 m.) ir garbės pirmininkas.
    Su kitais parengė knygas: „Lietuva ir žmogaus teisės“ (1, 2 tomai), tęstinio leidinio „Lietuvių tauta ir pasaulis“ (10 knygų) redaktorius ir sudarytojas, V. Kudirkos „Varpo“, Šaulių sąjungos žurnalo „Trimitas“ redakcinės kolegijos narys. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos ir bendrijos narys. Atkurtų ir įkurtų tautinių katalikiškų organizacijų Atminimo sienelės Kaune iniciatorius ir fundatorius (2012 m.). J. Kriaučiūno, S. Šilingo ir daugybės kitų iškilių asmenybių, kultūros veikėjų, tremtinių ir partizanų atminimo įamžinimo ir pagerbimo organizatorius.
    Apdovanotas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu, pasižymėjimo ženklais „Už nuopelnus gyventojų saugai“, I pulko „Už pasižymėjimą“.
    Vedęs, žmona Ona Elona – buvusi tremtinė, inžinierė-konstruktorė. Sūnus Marius yra baigęs KMI, dirba universitetinių Kauno klinikų kardioanesteziologu-reanimatologu. Duktė Jolanta yra baigusi KMI, odontologė, turi privatų odontologijos centrą. Vaikaitė Ieva.