2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
VYTAUTAS BUDNIKAS Apygarda: Lazdynų (Nr.9) Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija numeris sąraše: 15 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1951 m. gruodžio 20 d. Taujėnėlių kaime, Ukmergės rajone.
1966 m. Ukmergės 2-ojoje vidurinėje mokykloje baigė aštuonias klases, 1968 m. – Ukmergės profesinę technikos mokyklą ir dirbo Ukmergės „Vienybės“ gamykloje darbininku. 1975 m. baigė Vilniaus prekybos technikumą, dirbo įvairiose pramonės ir prekybos įmonėse darbininku, tarnautoju, padalinio vadovu, inžinieriumi, profsąjungos pirmininku. Aktyviai reiškėsi periodinėje spaudoje, rengė TV muzikines ir literatūrines radijo laidas, rašė scenarijus, noveles, apsakymus. 1983 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos Jaunųjų rašytojų sekcijos nariu. 1984 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1986 m. dirbo Lietuvos profesinių sąjungų tarybos Kultūros skyriuje, 1987 m. išrinktas Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto sekretoriumi. 1988 m. dirbo respublikinio savaitraščio „Lietuvos profsąjungos“ redaktoriaus pavaduotoju, o nuo 1989 m. – šio savaitraščio vyriausiuoju redaktoriumi.
1989 m. su grupe inteligentų ir žmogaus teisių gynėjų parengė ir pasirašė Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaraciją. Deklaracijos pagrindu susibūrė Lietuvos žmogaus teisių gynimo iniciatyvinė grupė, 1990 m. įsteigusi Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją (toks pavadinimas buvo iki 1994 m.).
1989 m. kartu su „Lietuvos profsąjungų“ savaitraščio kūrybiniu kolektyvu įsteigė respublikinį savaitraštį „Pozicija“, turėjusį paskirtį viešinti ir ginti žmogaus teises. Dirbo šio savaitraščio vyriausiuoju redaktoriumi, o nuo 1990 m. – UAB „Pozicija“ administracijos vadovu ir „Pozicijos“ leidybos centro vyriausiuoju redaktoriumi.
Vadovaudamas „Pozicijos“ leidybos centrui, įsteigė spaustuvę „Pozicija“, leido ir spausdino savaitraštį „Pozicija“, Kalinių globos draugijos žurnalą „Kryžkelės“. Įsteigė ir spausdino žurnalus „Laima“, „Meilės istorijos“, „Pozicija. Nuomonės“. Kartu su Lietuvos Helsinkio grupės pirmininku Viktoru Petkumi redagavo ir leido savaitraštį „Nepriklausoma Lietuva“. Aktyviai rašė periodinėje spaudoje, paskelbė per 500 įvairių reportažų, straipsnių, interviu.
1990 m. visuomeniniais pagrindais išrinktas Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vicepirmininku. Lietuvai siekiant nepriklausomybės, telkė žmones renkant parašus dėl sovietinės armijos išvedimo iš Lietuvos, rengė dokumentus tarptautinėms organizacijoms (JTO, Amnesty International ir kt.), rengė ir platino dokumentus apie Sausio 13-osios kruvinus įvykius Lietuvoje. Už aktyvią veiklą atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.
1995 m. stažavo Švedijoje, ROUL WALLENBERG institute, žmogaus teisių srityje. 1999 m. Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) tapo Tarptautinės Helsinkio federacijos (IHF) nare, o 2004 m. – Tarptautinės žmogaus teisių gynimo lygų federacijos (FIDH) nare.
„Pozicijos“ bendrovei nutraukus leidybinę veiklą, nuo 2004 m. pradėjo dirbti UAB „Ūlos tėkmė“ komercijos direktoriumi, leidybos verslo plėtros vadovu ir vyriausiuoju redaktoriumi. Tuo pat metu praktikavo civilinės teisės srityje: atstovaudamas Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijai, talkino radijo, televizijos, laikraščių redakcijoms ir leidykloms ginant viešąjį interesą Spaudos rūmuose – išrinktas Spaudos rūmų bendrijos primininku, išleido teismų dokumentų rinkinį „Viešojo intereso gynimas Spaudos rūmuose“.
2005 m. išrinktas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku. Teikia medžiagą ir ataskaitas apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje Tarptautinės Helsinkio žmogaus teisių federacijos leidiniui „Human Rights Developments“. 2007 m. LŽTA tapo Europos žmogaus teisių asociacijos (AEDH) nare.
Be nuolatinio darbo ginant Spaudos rūmų ir žiniasklaidos savininkų ir Spaudos rūmus prižiūrinčios organizacijos teises teismuose, toliau bendradarbiauja su Lietuvos Helsinkio grupe, plėtoja žmogaus teisių veiklą ir leidybinį darbą: kartu su V. Petkum išleido knygas „Lietuvos Helsinkio grupė“, I ir II dalys, politinių kalinių ir tremtinių prisiminimus „Laiškai iš Intos“. 2008 m., padedant V. Petkui, akad. prof. A. Buračui, prof. A. Dumčiui, parengė ir išleido knygą „Lietuva ir žmogaus teisės. I dalis“. 2010 m. išleido šios knygos tęsinį „Lietuva ir žmogaus teisės. II dalis“.
Šiuo metu leidžia ir platina žurnalą „Pozicija“, LŽTA informacinį biuletenį „Pozicija“. Yra Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) tarybos narys.
Mėgsta šachmatus ir muziką.
Vedęs. Žmona Rasa, lituanistė, dirba UAB „Ūlos tėkmė“. Duktė Iridė gyvena Didžiojoje Britanijoje, sūnus Vytautas studijuoja teisę M. Romerio universiteto magistrantūroje.
1966 m. Ukmergės 2-ojoje vidurinėje mokykloje baigė aštuonias klases, 1968 m. – Ukmergės profesinę technikos mokyklą ir dirbo Ukmergės „Vienybės“ gamykloje darbininku. 1975 m. baigė Vilniaus prekybos technikumą, dirbo įvairiose pramonės ir prekybos įmonėse darbininku, tarnautoju, padalinio vadovu, inžinieriumi, profsąjungos pirmininku. Aktyviai reiškėsi periodinėje spaudoje, rengė TV muzikines ir literatūrines radijo laidas, rašė scenarijus, noveles, apsakymus. 1983 m. tapo Lietuvos rašytojų sąjungos Jaunųjų rašytojų sekcijos nariu. 1984 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1986 m. dirbo Lietuvos profesinių sąjungų tarybos Kultūros skyriuje, 1987 m. išrinktas Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto sekretoriumi. 1988 m. dirbo respublikinio savaitraščio „Lietuvos profsąjungos“ redaktoriaus pavaduotoju, o nuo 1989 m. – šio savaitraščio vyriausiuoju redaktoriumi.
1989 m. su grupe inteligentų ir žmogaus teisių gynėjų parengė ir pasirašė Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaraciją. Deklaracijos pagrindu susibūrė Lietuvos žmogaus teisių gynimo iniciatyvinė grupė, 1990 m. įsteigusi Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją (toks pavadinimas buvo iki 1994 m.).
1989 m. kartu su „Lietuvos profsąjungų“ savaitraščio kūrybiniu kolektyvu įsteigė respublikinį savaitraštį „Pozicija“, turėjusį paskirtį viešinti ir ginti žmogaus teises. Dirbo šio savaitraščio vyriausiuoju redaktoriumi, o nuo 1990 m. – UAB „Pozicija“ administracijos vadovu ir „Pozicijos“ leidybos centro vyriausiuoju redaktoriumi.
Vadovaudamas „Pozicijos“ leidybos centrui, įsteigė spaustuvę „Pozicija“, leido ir spausdino savaitraštį „Pozicija“, Kalinių globos draugijos žurnalą „Kryžkelės“. Įsteigė ir spausdino žurnalus „Laima“, „Meilės istorijos“, „Pozicija. Nuomonės“. Kartu su Lietuvos Helsinkio grupės pirmininku Viktoru Petkumi redagavo ir leido savaitraštį „Nepriklausoma Lietuva“. Aktyviai rašė periodinėje spaudoje, paskelbė per 500 įvairių reportažų, straipsnių, interviu.
1990 m. visuomeniniais pagrindais išrinktas Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vicepirmininku. Lietuvai siekiant nepriklausomybės, telkė žmones renkant parašus dėl sovietinės armijos išvedimo iš Lietuvos, rengė dokumentus tarptautinėms organizacijoms (JTO, Amnesty International ir kt.), rengė ir platino dokumentus apie Sausio 13-osios kruvinus įvykius Lietuvoje. Už aktyvią veiklą atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.
1995 m. stažavo Švedijoje, ROUL WALLENBERG institute, žmogaus teisių srityje. 1999 m. Lietuvos žmogaus teisių asociacija (LŽTA) tapo Tarptautinės Helsinkio federacijos (IHF) nare, o 2004 m. – Tarptautinės žmogaus teisių gynimo lygų federacijos (FIDH) nare.
„Pozicijos“ bendrovei nutraukus leidybinę veiklą, nuo 2004 m. pradėjo dirbti UAB „Ūlos tėkmė“ komercijos direktoriumi, leidybos verslo plėtros vadovu ir vyriausiuoju redaktoriumi. Tuo pat metu praktikavo civilinės teisės srityje: atstovaudamas Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijai, talkino radijo, televizijos, laikraščių redakcijoms ir leidykloms ginant viešąjį interesą Spaudos rūmuose – išrinktas Spaudos rūmų bendrijos primininku, išleido teismų dokumentų rinkinį „Viešojo intereso gynimas Spaudos rūmuose“.
2005 m. išrinktas Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku. Teikia medžiagą ir ataskaitas apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje Tarptautinės Helsinkio žmogaus teisių federacijos leidiniui „Human Rights Developments“. 2007 m. LŽTA tapo Europos žmogaus teisių asociacijos (AEDH) nare.
Be nuolatinio darbo ginant Spaudos rūmų ir žiniasklaidos savininkų ir Spaudos rūmus prižiūrinčios organizacijos teises teismuose, toliau bendradarbiauja su Lietuvos Helsinkio grupe, plėtoja žmogaus teisių veiklą ir leidybinį darbą: kartu su V. Petkum išleido knygas „Lietuvos Helsinkio grupė“, I ir II dalys, politinių kalinių ir tremtinių prisiminimus „Laiškai iš Intos“. 2008 m., padedant V. Petkui, akad. prof. A. Buračui, prof. A. Dumčiui, parengė ir išleido knygą „Lietuva ir žmogaus teisės. I dalis“. 2010 m. išleido šios knygos tęsinį „Lietuva ir žmogaus teisės. II dalis“.
Šiuo metu leidžia ir platina žurnalą „Pozicija“, LŽTA informacinį biuletenį „Pozicija“. Yra Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) tarybos narys.
Mėgsta šachmatus ir muziką.
Vedęs. Žmona Rasa, lituanistė, dirba UAB „Ūlos tėkmė“. Duktė Iridė gyvena Didžiojoje Britanijoje, sūnus Vytautas studijuoja teisę M. Romerio universiteto magistrantūroje.