2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
VYTAUTAS ANTANAS MATULEVIČIUS Apygarda: Justiniškių (Nr.7) Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija numeris sąraše: 9 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1952 m. liepos 31 d. Prienų rajone, Šilavoto kaime. Vaikystė prabėgo Vilniaus rajone, kur tėvas dirbo zootechniku.
Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto specialybę.
Profesinę veiklą pradėjo to meto dienraštyje „Komjaunimo tiesa“. Vėliau buvo komandiruotas į Maskvą įgyti redakcinio darbo patirties komjaunimo centro komiteto leidžiamame leidinyje „Molodiožnaja pečatj“ („Jaunimo spauda“). Iš šio darbo pasitraukė dėl asmeninių aplinkybių, kurios tapo kliūtimi sugrįžti į Lietuvą, todėl kurį laiką dirbo su Maskvos literatūrine spauda. Prasidėjus pertvarkai ir laisvėjimo procesui, baigė Visuomeninių mokslų akademijos Kultūros katedros aspirantūrą, parašė ir apgynė meno autonomiškumą pagrindžiančią filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Meninis vaizdas ir tikrovė“. Vėliau ji buvo nostrifikuota nepriklausomoje Lietuvoje, suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis.
Pasinaudojęs galimybe sugrįžti, 1989 m. rudenį pradėjo dirbti „Pravdos“ laikraščio korespondentu Vilniuje, tačiau šiam leidiniui pradėjus pulti Lietuvos valstybingumo siekį ir nustojus spausdinti kandidato parengtus straipsnius po pusės metų spaudoje paskelbė viešą protesto laišką ir pasitraukė iš pareigų.
Atsistatydinęs sulaukė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio kvietimo prisidėti prie valstybės laikraščio „Lietuvos aidas“ atkūrimo ir užimti redaktoriaus pavaduotojo pareigas, tačiau pasirinko kitą galimybę – pradėjo dirbti populiarioje Lietuvos televizijos laidoje „Veidrodis“.
Sausio įvykių išvakarėse pradėjo rengti reportažus iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Šiame pastate su kitais kolegomis tiesiogine šio žodžio prasme gyveno iki rugpjūčio pučo žlugimo.
Kaip vyriausiasis visuomeninių laidų redaktorius drauge su bendradarbiais rūpinosi okupacijos nutrauktų LTV laidų atkūrimu, čia pradėjo rengti ir savo laidą „Krantas“, vėliau pelniusią daugelį premijų.
1997 m. perėjo į privačią Baltijos televiziją, kurioje dirbo septynerius metus. Per tą laiką Lietuvos žiūrovų buvo du kartus išrinktas Metų žmogumi ir geriausiu šalies žurnalistu. Vėliau kurį laiką buvo bedarbis, du kartus dar bandė rengti laidas, bet ir vėl dėl tų pačių priežasčių buvo priverstas išeiti.
Nuo to laiko yra nepriklausomas žurnalistas, rašo komentarus, analitines studijas, kuria dokumentinius filmus, taip pat vadovauja paties įkurtai viešajai įstaigai „Krantas“.
Greta kūrybinio ir analitinio darbo, pusantrų metų teko padirbėti ir Europos Parlamento nario Rolando Pakso padėjėju. Tai buvo visai kita patirtis, kuri suteikė neįkainojamų žinių apie kasdienį politinį procesą. Tiki, kad ši patirtis kaip ir žurnalistiniai įgūdžiai kovojant už žmonių teises labai pravers toje veikloje, į kurią ryžtasi pretenduoti.
Vedęs. Žmona Svetlana – ekonomistė. Sūnus Jurgis ir duktė Agnė – studentai. Iš pirmosios santuokos turi dukterį Ievą. Ji jau suaug
Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto specialybę.
Profesinę veiklą pradėjo to meto dienraštyje „Komjaunimo tiesa“. Vėliau buvo komandiruotas į Maskvą įgyti redakcinio darbo patirties komjaunimo centro komiteto leidžiamame leidinyje „Molodiožnaja pečatj“ („Jaunimo spauda“). Iš šio darbo pasitraukė dėl asmeninių aplinkybių, kurios tapo kliūtimi sugrįžti į Lietuvą, todėl kurį laiką dirbo su Maskvos literatūrine spauda. Prasidėjus pertvarkai ir laisvėjimo procesui, baigė Visuomeninių mokslų akademijos Kultūros katedros aspirantūrą, parašė ir apgynė meno autonomiškumą pagrindžiančią filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Meninis vaizdas ir tikrovė“. Vėliau ji buvo nostrifikuota nepriklausomoje Lietuvoje, suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis.
Pasinaudojęs galimybe sugrįžti, 1989 m. rudenį pradėjo dirbti „Pravdos“ laikraščio korespondentu Vilniuje, tačiau šiam leidiniui pradėjus pulti Lietuvos valstybingumo siekį ir nustojus spausdinti kandidato parengtus straipsnius po pusės metų spaudoje paskelbė viešą protesto laišką ir pasitraukė iš pareigų.
Atsistatydinęs sulaukė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio kvietimo prisidėti prie valstybės laikraščio „Lietuvos aidas“ atkūrimo ir užimti redaktoriaus pavaduotojo pareigas, tačiau pasirinko kitą galimybę – pradėjo dirbti populiarioje Lietuvos televizijos laidoje „Veidrodis“.
Sausio įvykių išvakarėse pradėjo rengti reportažus iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Šiame pastate su kitais kolegomis tiesiogine šio žodžio prasme gyveno iki rugpjūčio pučo žlugimo.
Kaip vyriausiasis visuomeninių laidų redaktorius drauge su bendradarbiais rūpinosi okupacijos nutrauktų LTV laidų atkūrimu, čia pradėjo rengti ir savo laidą „Krantas“, vėliau pelniusią daugelį premijų.
1997 m. perėjo į privačią Baltijos televiziją, kurioje dirbo septynerius metus. Per tą laiką Lietuvos žiūrovų buvo du kartus išrinktas Metų žmogumi ir geriausiu šalies žurnalistu. Vėliau kurį laiką buvo bedarbis, du kartus dar bandė rengti laidas, bet ir vėl dėl tų pačių priežasčių buvo priverstas išeiti.
Nuo to laiko yra nepriklausomas žurnalistas, rašo komentarus, analitines studijas, kuria dokumentinius filmus, taip pat vadovauja paties įkurtai viešajai įstaigai „Krantas“.
Greta kūrybinio ir analitinio darbo, pusantrų metų teko padirbėti ir Europos Parlamento nario Rolando Pakso padėjėju. Tai buvo visai kita patirtis, kuri suteikė neįkainojamų žinių apie kasdienį politinį procesą. Tiki, kad ši patirtis kaip ir žurnalistiniai įgūdžiai kovojant už žmonių teises labai pravers toje veikloje, į kurią ryžtasi pretenduoti.
Vedęs. Žmona Svetlana – ekonomistė. Sūnus Jurgis ir duktė Agnė – studentai. Iš pirmosios santuokos turi dukterį Ievą. Ji jau suaug