Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Algimantas BIRBILAS Apygarda: Vilkaviškio (Nr.68) Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai numeris sąraše: 20 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1960 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio rajono Raguvos miestelyje.
1978 m. baigė Panevėžio rajono Raguvos vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus 21-ąją profesinę mokyklą. 1979 m. baigė šią mokyklą ir įgijo braižytojo specialybę.
1980–1981 m. mokėsi Vilniaus universiteto parengiamajame kurse.
1981 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę. 1984–1985 m. buvo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūros klubo prezidentas, įgijo kultūrinių renginių organizatoriaus kvalifikaciją.
1985–1986 m. dirbo Vilniaus universiteto studentų laikraštyje korespondentu.
1986 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto specialybę.
1986–1990 m. dirbo „Kauno tiesos“ korespondentu. Aktyviai dalyvavo Kauno jaunimo visuomeninėje veikloje. Parašė aktualių straipsnių jaunimo tematika.
1988–1990 m. pradėjo dalyvauti Sąjūdžio veikloje Kaune. Buvo išrinktas jaunimo bendrijos „Lituanica“ tarybos nariu. Organizavo Kauno Sąjūdžio ir „Lituanicos“ ekspedicijas į 1863 m. sukilėlių lietuvių tremties vietas Rusijos Saratovo srities Jeršovo rajone. Taip pat organizavo Kauno Sąjūdžio ir „Lituanicos“ ekspediciją į lietuvių tremties vietas Rusijos Novosibirsko, Tomsko ir Omsko srityse. Dalyvavo įvairiose Kauno Sąjūdžio ir „Lituanicos“ lietuvių paieškos ir registravimo ekspedicijose Baltarusijoje, Latvijoje ir Karaliaučiaus krašte. Dalyvavo tremtinių palaikų parvežimo ekspedicijoje Rusijoje, Sibire, Bykovo Rage.
1990–1992 m. dirbo Kauno Sąjūdžio laikraščio „Kauno aidas“ atsakinguoju sekretoriumi, redaktoriaus pavaduotoju. Buvo daugelio Lietuvai aktualių straipsnių autorius, bendraautoris. 1992 m. kartu su tėvais atkūrė šeimos ūkį Panevėžio rajone, Raguvoje. Su pertraukomis savo šeimos ūkyje ūkininkavo iki 2003 m.
1998–2001 m. dirbo UAB „Teomas“ direktoriumi.
2001 m. grįžo į žurnalistų gretas – pradėjo bendradarbiauti „Tautininkų žiniose“.
1999 m. buvo trumpam įstojęs į Lietuvos socialdemokratų partiją, bet dėl ideologinių nesutarimų greitai išstojo.
2000 m. įstojo į Lietuvių tautininkų sąjungą. 2003 m. pradėjo dirbti „Tautininkų žinių“ redaktoriumi, buvo išrinktas Lietuvių tautininkų sąjungos atsakinguoju sekretoriumi.
2004 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvių etninės kultūros forumą, tapo jo darbo grupės nariu, įstojo į Lietuvių–švedų draugiją.
2006 m. išrinktas Lietuvių tautininkų sąjungos vicepirmininku. Perrinktas „Tautininkų žinių“ redaktoriumi. Stažavosi Danijoje, Helneas humanitarinėje mokykloje.
2006–2008 m. norėdamas prisidėti prie lietuvių tautos kultūrinės įvairovės sukūrė naują lietuvišką žaidimą „Karūną“ – „lietuvių šachmatus“. 2006 m. kartu su žmona įsteigė viešąją įmonę „Mobili apskaita“, 2007 m. pradėjo joje dirbti.
2007–2008 m. prisidėjo prie patriotinių politinių jėgų telkimosi Lietuvoje. Inicijavo Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Pradėjo dirbti Tėvynės sąjungos Tautininkų frakcijos koordinatoriumi. Įstojo į visuomenines Lietuvių etninės kultūros ir Lietuvai pagražinti draugijas.
Domisi etnografija, istorija, poezija, šachmatais.
1991 m. vedė. Su žmona Žydrūne augina dukterį Austėją ir sūnų Alantą.
1978 m. baigė Panevėžio rajono Raguvos vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus 21-ąją profesinę mokyklą. 1979 m. baigė šią mokyklą ir įgijo braižytojo specialybę.
1980–1981 m. mokėsi Vilniaus universiteto parengiamajame kurse.
1981 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę. 1984–1985 m. buvo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūros klubo prezidentas, įgijo kultūrinių renginių organizatoriaus kvalifikaciją.
1985–1986 m. dirbo Vilniaus universiteto studentų laikraštyje korespondentu.
1986 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo žurnalisto specialybę.
1986–1990 m. dirbo „Kauno tiesos“ korespondentu. Aktyviai dalyvavo Kauno jaunimo visuomeninėje veikloje. Parašė aktualių straipsnių jaunimo tematika.
1988–1990 m. pradėjo dalyvauti Sąjūdžio veikloje Kaune. Buvo išrinktas jaunimo bendrijos „Lituanica“ tarybos nariu. Organizavo Kauno Sąjūdžio ir „Lituanicos“ ekspedicijas į 1863 m. sukilėlių lietuvių tremties vietas Rusijos Saratovo srities Jeršovo rajone. Taip pat organizavo Kauno Sąjūdžio ir „Lituanicos“ ekspediciją į lietuvių tremties vietas Rusijos Novosibirsko, Tomsko ir Omsko srityse. Dalyvavo įvairiose Kauno Sąjūdžio ir „Lituanicos“ lietuvių paieškos ir registravimo ekspedicijose Baltarusijoje, Latvijoje ir Karaliaučiaus krašte. Dalyvavo tremtinių palaikų parvežimo ekspedicijoje Rusijoje, Sibire, Bykovo Rage.
1990–1992 m. dirbo Kauno Sąjūdžio laikraščio „Kauno aidas“ atsakinguoju sekretoriumi, redaktoriaus pavaduotoju. Buvo daugelio Lietuvai aktualių straipsnių autorius, bendraautoris. 1992 m. kartu su tėvais atkūrė šeimos ūkį Panevėžio rajone, Raguvoje. Su pertraukomis savo šeimos ūkyje ūkininkavo iki 2003 m.
1998–2001 m. dirbo UAB „Teomas“ direktoriumi.
2001 m. grįžo į žurnalistų gretas – pradėjo bendradarbiauti „Tautininkų žiniose“.
1999 m. buvo trumpam įstojęs į Lietuvos socialdemokratų partiją, bet dėl ideologinių nesutarimų greitai išstojo.
2000 m. įstojo į Lietuvių tautininkų sąjungą. 2003 m. pradėjo dirbti „Tautininkų žinių“ redaktoriumi, buvo išrinktas Lietuvių tautininkų sąjungos atsakinguoju sekretoriumi.
2004 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvių etninės kultūros forumą, tapo jo darbo grupės nariu, įstojo į Lietuvių–švedų draugiją.
2006 m. išrinktas Lietuvių tautininkų sąjungos vicepirmininku. Perrinktas „Tautininkų žinių“ redaktoriumi. Stažavosi Danijoje, Helneas humanitarinėje mokykloje.
2006–2008 m. norėdamas prisidėti prie lietuvių tautos kultūrinės įvairovės sukūrė naują lietuvišką žaidimą „Karūną“ – „lietuvių šachmatus“. 2006 m. kartu su žmona įsteigė viešąją įmonę „Mobili apskaita“, 2007 m. pradėjo joje dirbti.
2007–2008 m. prisidėjo prie patriotinių politinių jėgų telkimosi Lietuvoje. Inicijavo Lietuvių tautininkų sąjungos prisijungimą prie Tėvynės sąjungos. Pradėjo dirbti Tėvynės sąjungos Tautininkų frakcijos koordinatoriumi. Įstojo į visuomenines Lietuvių etninės kultūros ir Lietuvai pagražinti draugijas.
Domisi etnografija, istorija, poezija, šachmatais.
1991 m. vedė. Su žmona Žydrūne augina dukterį Austėją ir sūnų Alantą.