Marius Ivaðkevièius (ið dienraðèio"Respublika")
 |
Paradoksalu tai, kad Vytenio ANDRIUKAIÈIO, gydytojo, buvusio hipio ir disidento, ne kartà tampyto saugumo, o vëliau apðaukto "raudonu", baigusio dvi aukðtasias mokyklas ir ðiemet nuo socialdemokratø partijos kandidatuojanèio á prezidentus, didþioji gyvenimo svajonë jau iðsipildë. |
Saugumo galybës nuvainikavimas
- Berods, esate tremtiniø vaikas, gimæs tremtyje.
- Man bûtø neetiðka prisiimti tëvø tragedijà ir tëvø skausmà. Tëvams tai buvo kanèia, kai juos,vos pradëjusius savo ketvirtàjá deðimtmetá, per patá gyvenimo þydëjimà su vaikais iðrovë ið to gyvenimo. Tai yra sulauþyti gyvenimai. O mums, ten gimusiems, yra nemoralu prisiimti jø kanèios ir gyvenimo heroizmo dalá. Uþ tai mes jiems turime nusilenkti, bet jokiu bûdu nepasisavinti jø kanèios. Mes vaikai tik gyvenome ðalia jø sulauþytø likimø, bet tëvai mums juk suteikë normalø gyvenimà, kad ir tomis menkomis sàlygomis. Mes tik fonas. Dabar kokybës þenklas daþnai dedamas neadekvaèiai neva jei gimei ar buvai su tëvais ten ir ten - pliusas, jei nebuvai - minusas. Lygiai taip bûtø juokinga, jei pasakyèiau, jog tie kurie buvo tremty - jie jau savaime kuo nors geresni, o tie, kurie èia liko - ne. Be galo bjauru skirstyti á gerieèius ir blogieèiius.
- Jûsø keliai ne kartà buvo susikirtæ su tarybiniu saugumu...
- Pirmà kartà su saugumu susidûriau 1970 - aisiais. Studijavau medicinos institute. Tada mes pradëjome labiau reikðtis kraðtotyroje, uþmezgëme ryðius su disidentais. Neformalus disidentinis judëjimas buvo labai ádomus. Man teko susidurti su ávairaus kirpimo þmonëmis ir ið jø gavau be galo daug naudos, jie formavo mano sàmonæ. Dël to nesu kategoriðkas praeièiai. Juk buvo ir rasø ðventës ir partizanø kapavieèiø lankymas prisidengus kraðtotyrinëmis ekspedicijomis, kronikø dauginimas, platinimas. Buvau aktyvus viso to proceso dalyvis. Tai nebuvo kaþkoks ypatingas judëjimas, jis tiesiog egzistavo. Manoma, kad saugumas idealiai dirbo. Neidealiai. Galiu tai pagráðsti net savo patirtimi. 1976 - aisiais mane suëmë Ignalinoje darbo metu. Suëmæ nuveþë á saugumà. Ir kaltino visai ne tuo, kuo labiausiai bijojau bûti apkaltintas, maèiau, kad jie seka visai ne tomis pëdomis. Stodamas á antrà aukðtàjà að apgavau valdþià, nes man bûtø reikëjæ dviejø ministerujø leidimo, o að ástojau be jokio leidimo. Pateikiau darbo knygelæ neva esu krovikas, ið tikrøjø bûdamas aðtuoniolikos dirbau kroviku. Saugumas apie mano ástojimà suþinojo tik po trijø mënesiø. Taigi, garsas apie nepaprastà saugumo galià yra gerokai perdëtas.
- Kalbate lyg niekad nebûtumëte bijojæs saugumo.
- Bijojau, keletà kartø buvau net labai iðsigandæs. Tarkim kai kino juostoms skirtose dëþëse veþiau platinti pogrindinës tëvo knygos ir tikrinti autobuso álipo milicininkas. Mat kaþkur tame ruoþe buvo ávykusi stambi vagystë. Bijojau ir dar keletà kartø, taèiau kalbu ne apie baimæ, o apie tai, kad saugumas nebuvæs toks visagalis ir visaþinis, kokiu dabar já bandoma vaizduoti. Dirbdamas gydytoju daugybæ jaunuoliø iðgelbëjau nuo tarnybos tarybinëje armijoje, Afganistane. Akivaizdþiai apgaudinëdavau karinæ komisijà. Niekas nepasakys jog tai nebuvo ámanoma. Darëme tai be jokio vargo.
Politika be paþiûrø - tik politikos imitacija
- Baigëte dvi aukðtasias. Kodël nepasitenkinote vien medicinos studijomis ir gydytojo diplomu?
| - Graþiausi mûsø ðeimoje buvo Kudirkos, Griniaus, Basanavièiaus idealai todël siekiau realizuoti ne vienà, bet keletà keliø. Nelegalaus A.Strazdelio universiteto uþsiëmimas (ið kairës á deðinæ): E.P. Andriukaitis, dekanas V.P. Andriukaitis, N. Pliuraitë-Andrejevienë, rektorius V.Kutorga |
1976 - aisiais mes ákûrëmë nelegalø socialistiná humanistiná universitetà, pavadintà Antano Strazdelio vardu. Kodël Strazdelio? Kunigas, neforamlus, nepaklusæs regulai, liaudies dainius, intelektualas, toks gilus, audringas liaudies vaikas. Mane jis visada þavëjo. Ir todël sau daviau tikslà: pabaigiu medicinà ir stoju á teisæ arba istorijà. Þinoma, dël to man didþiulæ átakà turëjo daktaras Viktoras Kutorga, jo fundamentalus mokslininko, moralisto þvilgsnis á pasaulá. Mes bandëme atrasti teisingesná kelià Lietuvai, galvojome, ar ið tikrøjø galima teisingesnë santvarka, kaip padaryti, kad gyvenimas bûtø teisingesnis. Tai didelis galvosûkis. Ir mes turëjome keletà alternatyvø, viena jø: bûti kairiøjø paþiûrø ir oponuotyi komunistams. Bûdavo labai ádomu bûnant kairiøjø paþiûrø oponuoti komunistams. Tada jie dar labiau tavæs bijodavo, nes susidurdavo su þmonëmis, kuriuos sunku priversti tylëti. |
- Suprantu, kad medicinos studijos buvo tam, kad ágytumëte profesijà, o istorijos studijos Vilniaus Universite - átvirtinti paþiûras...
- Pasaulëþiûrà. Istorijos studijos buvo man reikalingos kaip vanduo. Dabar að þymiai dràsiau jauèiuosi. Nors dëstytojai dëstæ man socialistinæ mintá patys ja netikëjo. Turiu galvoje ðios idëjos demokratiná, socialiná principà, tai, kas ðiandien modernioje socialdemokratinëje Europoje vyksta. Kieno gi yra Europos sàjungos ideja? Juk tai didþiøjø socialistø idëja. Juk ir kûrë Europos Sàjungà ne konservatyvioji, bet progresyviuoji Europos dalis. Istorijos studijos suformavo mano paþiûras, ir esu joms dëkingas. Kadangi politika be paþiûrø yra labai bloga politika. Þmonës be paþiûrø niekada nesukuria politikos, jie sukuria tik politikà imituojantá procesà. Juk kada Lietuvoje atsirado konservatoriai? Kas buvo Vytautas Landsbergis 1989 - aisiais? Ar persitvarkymo sàjûdis bent kvepëjo kokiu nors konservatyvizmu? Bet jau tada buvo þmoniø, kuriø vieni vadinosi krikdemais, kiti - socdemais, treti - demokratais, liberalais. Ir tai buvo jaunesnë karta. O dalis vyresnës kartos politikø kaip ir neturëjo paþiûrø. Na, jie inteligentai, universalai ir taip toliau, bet politinës doktrinos nebuvo. Ir dabar nors tarsi ir siekiame politinës sistemos, kurioje kurtøsi politinës mokyklos, o tuo tarpu daug daþniau grumiasi tik asmenybës, neturinèios politiniø principø. Jaunajai kartai dabar lemta brandinti politines mokyklas. Kad ir jaunimo tarpe atsirastø interesas matyti ne iðkabas, bet paþiûras. Tai todël að ir ieðkojau istorijos studijø. Man reikëjo paþiûrø. Deja, tie, kurie man dëstë materializmà, marksizmà pasirodo patys tø paþiûrø neturëjo. Per atgimimà nemaþa dalis jø staiga tapo "deðiniaisiais". To negaliu suprasti. Vadinasi, jie neturi paþiûrø ir dabar. Skaitydamas Griniø, Kudirkà, Basanavièiø að ëmiau atrasti savo paþiûras. Ir dabar neiðsimuði ið kelio, nes tu jas turi. Labai teisingai yra pasakæs R.Gandis. Jis iðvardino septynias didþiasias nuodëmes, kuriø viena - politika be paþiûrø. Dabar ypatingai reikalingos paþiûros, nes pavargome nuo kriterijø, kuriais skirstome þmones:"buvæ" ar "naujieji". Visiðkai nesvarbu, kuo þmogus buvo. Svarbu ar turëjo paþiûras ir nemelavo pats sau. Kita vertus, paþiûros evoliucionuoja. Svarbu atskirti tuos, kurie konjunktûros tikslais ðuoliuoja ið paþiûrø á paþiûras nuo tø, kuriø patirtis pakeitë jø paþiûras, jie iðaugo.
Praeities korta kaip metodas
- Ko jûsø manymu dar reikia politikui? Juk ne vien paþiûrø? Tarkim, ðvarios reputacijos ar dar kaþko?
- Jei þmogus turi paþiuras tada savaime atsiranda principai, moralinës taisyklës. Tai áeina á paþiûrø sàvokà.
- Nejaugi praeitis visiðkai nesvarbi? Sakykime, juoda praeitis.
- Kas ta praeitis? Man visai neádomi tø þmoniø praeitis, dël kurios dabar vyksta skandalai. Man tik ádomu, ar jie naudoja praeities kortà kaip metodà kovai prieð kitus. Nes yra þmoniø, kurie pasisavina tiesos monopolá ir po to klijuoja kitiems etiketes. Tik tiems, kurie kaltina, siûlyèiau atsakyti á savo praeities klausimus. Mes negalime toleruoti principo neva politinë mokykla - tai politinis santykis su praeitimi. Geriau toleruokime principà, kad politinë mokykla - tai politinniø paþiûrø sistema.
- Jûsø su þmona paþiûros sutampa?
- Galbût ne paþiûros, bet nuostatos, principai, moralinë praktika. Galbût dël to ir esu ramesnis. Laimingesnis, nes yra uþnugaris.
- Beje, kas ji?
- Ji filologë, lituanistë. Su ja mes iðgyvenome visà tiek tarybinës sistemos sukurtà mûsø ðeimos izoliacijà, tiek ir terorà, nukreiptà prieð mus, kuris prasidëjo 1991 - aisiais - 1992 - aisiais, prakeiksmus dël neva tarnavimo Maskvai, kaltinimus esant KGB agentu, net gi grasinimus nuþudyti, galiausiai buto padegimà. Visà ðá klaikaus fanatizmo laikotarpá ant savo kailio mes iðtvërëme kartu.
- Tà patriotiná fanatizmà?
- Tai, þinoma, su giliu patriotizmu nieko bendra neturi, tiesiog primytivus fanatizmas, kurá kurstë, palaikë, naudojo politiniai
varþovai.
Istorijà kuriantis istorikas
- Ar istorijos studijose formuodamas savo paþiûras jau ásivaizdavote save politiku?
- Að ir dabar turiu du planus. Ásivaiduoju save ir kaip gydytojà, ir kaip moralistà, mokantá rasti moralës normø turiná. Bei kaip þmogø þinantá ðiek tiek istorijà ir istorijà kuriantá. Savotiðkai eksperimentuoju su istorija. Juk vienaip ar kitaip mes tvirtiname socialdemokratinæ mokyklà Lietuvoje. Sunkiai sekasi, bet poslinkiø vis gi yra. Jà galima kritikuoti, jau jà galima kritikuoti, politologams yra darbo, vadinasi mes kaþkà darome. Kada nors galima bus visa tai apraðyti. Ádomu, kai gali bûti ir istoriku, ir tos istorijos veikëju. Na, o didþiausia mano gyvenimo svajonë jau realizuota. Lietuvos laisvë - toji mëlynoji paukðtë - ji yra. O dabar að svajoju, kad Lietuvoje susiformuotø daugiapartinë, politinëm paþiûrom pagrásta demokratinë, save bevystanti visuomenë. Manau, kad mums dabar kaip niekad reikia prasiverþti á prieká daugeliu krypèiø, atverti Lietuvà, duoti kelià naujoms idëjoms, neleisti suformuoti naujo "ðaltojo karo", amþinø karø stereotipo. Uþ demokratinius idealus reikia kautis. O kai kauniesi tada ir "duodi" ir pats "gauni á kaulus". Lengviau kautis, kai paþásti mûðio laukà. Tad ðia prasme að jauèiuosi politikas.
- Turite tris vaikus. Kà manote apie dabartiná jaunimà?
- Jis normalus, jis toks pat kokie ir mes. Kvaila sakyti neva mûsø laikais taip nebuvo. Bet buvo kitaip. Svarbiausia, kad kaþkaip buvo. Að ir pats savo laiku buvau hipis, klausiausi bitlø, rokenrolø. Neðiojome klioðines kelnes. Niekas neleido ðokti ðeikà, bet mes já ðokom. Kuo tad skyrëmës nuo dabartinio jaunimo, klausanèio metalà.
- Jûs vieversys ar pelëda?
- Universalas. To mane iðmokë gydytojo profesija. Budëjimai, kada uþsimerki, kai liepia ir kai liepia pabundi. Tad galiu bûti ir pelëda, ir vieversys.
- Jûs daþnai vartojate universalumo sàvokà. Visuomenë susidariusi nuomonæ, kad galite kalbëti kone visomis ámanamomis temomis. Bet kartais universalumas juk gali pakvipti diletantizmu.
- Esu beveik tikras, kad diletantiðkas poþiûris irgi turi teisæ bûti. Bet ðtai kas yra. Medicinos apsaugà iðmanau. Plius: kà reiðkia istorijos studijos? Studijuodamas senovës Graikijà studijuoji verslus, gamybà, ástatymus, amatus, kultûrà, muzikà, literatûrà, mintá, karybà. Todël istorija yra nuostabiausios studijos. Nesvarbu, kad jas baigiau prieð trylikà metø, studijos tæsiasi. Daugelá dalykø studijavau pats. Tai ekonominiø mokslø istorija, filosofijos istorija, þmogaus teisiø doktrina. Konstitucinë teisë apskritai buvæs mano hobi. O siaurø dalykø: civilinio kodekso, baudþiamojo kodekso - neiðmanau. Todël nelendu á specifinius dalykus. Socialdemokratija turi atsakyti á klausimà, kà padaryti su rinka, kuri tëra tik instrumentas, kad gyvenime daugiau bûtø laisvës ir teisingumo, kad tai patirtø kuo platesnis visuomenës sluoksnis. Tam studijuoji mokesèiø ástratymø sistemà, kuri turëtø labiau iðlyginti socialinius skirtumus (jie daro nestabilià visuomenæ). Ir jei tai þingeidu, jei rûpi, kaip iðspræsti visus tuos klausimus, imi gilintis ir pats nepastebi, kaip tu "apsiskaitai". Juk Seime að nekilnoju rankos, að tëvynës likimà sprendþiu. Ir kaip gi galiu kalbëti apie tai, ko að neiðmanau.
|
|
|
|
|
|
|
