 |
Irena ANDRIUKAITIENË savo vyrà pamilo uþ vienà frazæ, paþino laiðkuose, kuriuos iðleidus, pasak jos, bûtø neblogas bestseleris. Taèiau kai bûsimas vyras pasipirðo Irena net truputëlá pyktelëjo. Dël ko? |
Marius Ivaðkevièius (ið dienraðèio "Respublika")
|
Irena ANDRIUKAITIENË savo vyrà pamilo uþ vienà frazæ, paþino laiðkuose, kuriuos iðleidus, pasak jos, bûtø neblogas bestseleris. Taèiau kai bûsimas vyras pasipirðo Irena net truputëlá pyktelëjo. Dël ko? |
Laiðkai su eilëmis, pieðiniais ir dþiovintomis gëlëmis
- Judu su vyru Vyteniu Andriukaièiu panaðûs.
- Kai dar tik draugavome mus sutikæ þmonës klausdavo Vytenio, ar að jo sesuo? Klausë nelaukdami atsakymo. Jiems tai buvo akivaizdu. Mes ir nepuldavome aiðkinti.
- Jødviejø su Vyteniu tëvø likimai irgi panaðûs. Jûs, rodos, taip pat gimusi tremtyje...
- Mano tëvai á Lietuvà gráþo 1959 - aisiais. Að gimiau tais paèiais metais. Tëvai yra prasitaræ, kad mane pradëjo Sibire. Mamai jau buvo keturiasdeðimt ir jie nebesitikëjo susilaukti daugiau vaikø.
- Buvote ne vienintelis vaikas ðeimoje?
- Turiu seserá, ji devyniolika metø uþ mane vyresnë.
- Jûs berods filologë...
- Klaipëdos konservatorijoje baigiau literatûros ir reþisûros specialybæ. Mes ágijome literatûros mokytojo bei mokyklinio teatro reþisieriaus kvalifikacijà. Stojau ten tikriausiai dël reþisûros. Nuo pat penktos klasës vaidinau reþisierës Stasës Niûniavaitës vadovaujamoje grupëje. Ji ir paskatino mane stoti á reþisûrà.
- Kodël nepasirinkote Vilniaus - visø mokslø ir menø sostinës?
- Paskutinëje klasëje per atvirø durø dienas atvaþiavau á Vilniaus universitetà. Atmosfera èia man pasirodë nepaprastai niûri. Pasigedau kûrybinës laisvës bei pagarbos mokiniui ið provincijos. Tuometinis pedagoginis institutas irgi nesuþavëjo. Visa, ko man reikëjo, suradau Klaipëdoje. Puikiai sugyvenome su savo kursu bei dëstytojais. Patys graþiausi mano prisiminimai ir yra ið tø studijø laikø.
- Ir vis dëlto likimas taip sutvarkë, kad tapote lituaniste, ne reþisiere.
- Ðiuo metu esu lietuviø kalbos instituto doktorantë. Bandau paraðyti kalbotyriná darbà apie lietuviø kalbos spalvø pavadinimus. Tai turëtø bûti etnolingvistinis darbas, bent jau að taip svajoju.
- Apie kà dar svajojate?
- Mano svajonës labai realios, neturiu tolimø svajoniø, mëgstu gyventi ðia diena, nes rytojaus gali ir nebûti.
- Kada, kur ir kaip susipaþinote su bûsimu savo vyru?
- Susipaþinau per minëtas atvirø durø dienas. Vilniuje apsistojome pas mano draugës dëdæ Viktorà Kutorgà. Gyvenome ten keletà dienø. Ir kaip tik tuomet pas ðá þmogø buvo atvaþiavæs Vytenis. V.Kutorga papraðë Vytenio, kad ðis pavedþiotø mus, provincijos mergaites, po Vilniø, parodytø miesto áþimybes. Ir vienà vëlø vakarà mes iðsiruoðëme á ðià mini ekskursijà. Man ástrigo ne tai, kiek daug jis þino apie istorines vietas bei paminklus, taèiau viena maþai su ekskursija tesusijusi frazë. Ëjome Trakø gatve ir pusrûsyje pamatëme moterá dirbanèià nuobodø, monotoniðkà darbà. Nepaprastai nykiai ji atrodë tame pusrûsyje ir Vytenis pasakë: "ði moteris ðianakt turëtø bûti mylima, o ji ðtai èia." Tada pagalvojau, kad taip jautriai apie moterá tegali pasakyti tikras vyras. Kità rytà jis iðvaþiavo á Ignalinà. Mes ilgai nesimatëme, bet nuolat galvojau apie já. Kartà vasarà draugë man atvëþë Vytenio laiðkà - "pasveikinimà fuksui", mat jau buvau ástojusi á Klaipëdos konservatorijà. Laiðkas buvo draugiðkas, bet niekuo neápatingas. Perskaièiau laiðkà ir pasakiau, jog Vytenis bus mano vyras. Ið juoko ji kone atsisëdo ant ðaligatvio. Net pyktelëjau. Tada supratau, kad yra meilë ið pirmo þvilgsnio ir ji stipresnë net uþ pirmàjà meilæ. Po "fuksinio pasveikinimo" ilgai jam neatraðiau. Galiausiai vienà lietingà rudens vakarà prisëdau prie laiðko. Susiraðinëjome, pradëjome susitikinëti ir po dviejø su puse metø mûsø draugystë buvo apvainikuiota vedybomis.
- Tad viskas prasidëjo nuo laiðkø?
- Taip. Neseniai vël juos perverèiau, Vytenio laiðkus man. Galiu pasakyti, kad juose nëra buities, veidmainystës. Yra jausmas, troðkimas laiðkais kalbëtis su kitu þmogumi, yra aistra ir jei tuos laiðkus kada nors iðleisèiau atskira knyga jie taptø bestseleriu.
- Tø laiðkø daug?
- Per dvejus susiraðinëjimo metus susikaupë nemaþai. Kartais per savaitæ gaudavau penkis laiðkus, pati galëdavau paraðyti kelis atvirukus per dienà. Jie man brangûs, nes niekas kitas man neraðë tokiø laiðkø ir nebeparaðys. Vytenio laiðkuose buvo ir eilëraðèiø, ir pieðiniø, ir sudþiovintø gëliø.
Ðampanas ant gimdymo stalo
- Susitikinëjote Vilniuje?
- Vytenio dëka ëmiau lankytis Strazdelio universitete. Tai toks saviðvietos universitetas. Vytenis buvo universiteto dvasia. Ten rinkosi ávairiausiø profesijø þmonës, skaitydavo praneðimus, diskutavo, ðitaip plësdami vieni kitø akiratá. Ir, man regis, daugelis moterø bei merginø ten lankësi ne vien dël saviðvietos, bet ir dël Vytenio. Neiðimtis buvau ir að. Vienà sekmadiená arkikatedroje klausëmës vargonø koncerto. Po koncerto Vytenis man pasipirðo, pasakë norás, kad tekëèiau uþ jo, ir bûèiau jam ne þmona, o bendraþygë. Perspëjo, kad nebus lengva. Pyktelëjau ant jo. Bendraþygës prasmæ supratau tik po keleriø metø.
- Ir tikrai buvo sunku?
- Dabar atrodo, kad gal ir nebuvo sunku. Nes jaunystë daug kà gali.
Nebuvo sunku nei dirbti aðtuonmetëje kaimo mokykloje kasdien vaþinëti á darbà dvylikà kilometrø, nebuvo sunku keletà kartø kraustytis ið vienos vietos á kità. Supratau, kad vedybos yra menas gyventi kartu. Turi derintis, kartais nusileisti, neuþversti savo partnerio darbais, kuriuos gali padaryti pati.
- Kokie darbai namuose tenka jums?
- Vyras mëgsta sakyti, kad nëra moteriðkø ir vyriðkø darbø, bet að manau, kad yra. Namuose nedarau tik dviejø dalykø: neneðu ðiukðliø ir neinu á rûsá. Dar netikrinu vaikø paþymiø knygeliø. Mokymo reikalus patikiu savo vyrui ir nesikiðu. Mane labiau domina ðeimos bendravimo, vaikø tarpusavio santykiø sureguliavimas. Aiðku, ir buitis. Nuo jos nepasislëpsi. Jau bene ðeðerius metus buitá tvarkau viena. Þinoma, darbø, kuriems reikia vyriðkos jëgos ir iðmanymo, nedirbu.
- Niekada netenka pasijusti panaðiai á tà moterá Trakø gatvës pusrûsyje.
- Manau, kad buvæ gyvenime, kai paneðëjau á jà. Bet uþ tai man visada bûdavo atlyginta.
- Labai net gi ádomu, kokios tos dovanos, kurias ið vyro gaunate?
- Mano vyras niekada nedovanoja, net gi gimtadienio proga. Bet gëliø atneða visada. Kai gimdþiau pirmàjá kûdiká, dar nebuvo tradicijos, kad vyras stebëtø gimdymà. Bet Vytenis tikëjosi, juk pats buvo gydytojas. Taèiau Ignalinos genekologas uþtrenkë jam prieð nosá duris, sakydamas, jog galës ateiti, kai bus laikas. Ir Vytenis atëjo. Vaikelis buvo kà tik suvystytas, kai vyras iðtiesë man tauræ ðampano. Ragavau ðampanà ant to paties gimdymo stalo.
- Tebesate já ásimylëjusi?
- Ir nebijau vieðai to pasakyti. Mano draugai þino, kad keletà kartø per metus ásimyliu Vytená ið naujo. Jis tvirtas, o man ir reikia mûro. Man smagu atsiremti á mûrà.
|
|
|
|
|
|
|