2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
JONAS REKEŠIUS Apygarda: Jurbarko (Nr.62) Iškėlė: Demokratinė darbo ir vienybės partija Atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Demokratinė darbo ir vienybės partija numeris sąraše: 3 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1948 m. birželio 9 d. Jurbarko rajone, Rukšnių kaime.
1966 m. baigė Jurbarko vidurinę mokyklą. Dar mokykloje išryškėjo literatūriniai gabumai, ne kartą laimėjo publicistinių rašinių konkursus. Polinkį į humanitarinius mokslus formavo ir tėvų namuose buvusi apylinkės biblioteka, o knygų skaitymas nuo mažens tapo mėgstamiausiu užsiėmimu. Šios aplinkybės lėmė, kad pasirinktų istoriko profesiją.
1973 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos fakultetą. 1974 m. laimėjo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto skelbtą konkursą mokslinio bendradarbio vietai užimti. Iki 1989 m. dirbo mokslinį darbą. 1984 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją. Be mokslinių tyrinėjimų periodinėje spaudoje paskelbė daug istorinės publicistikos straipsnių.
1988 m. aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, buvo Sąjūdžio rėmimo grupės įkūrimo Istorijos institute iniciatorius.
1989–1990 m. Vilniaus valstybiniame universitete, 1990–1991 m. – Vilniaus dailės akademijoje dėstė Lietuvos politikos istoriją.
Parašė skyrius veikalams „Lietuvos istorija“, „Lietuvos sporto istorija“, „Taikos sutartis su Tarybų Rusija 1920 m. liepos 12 d.“, „Gyventojų genocidas okupacijų metais“ ir kt.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aktyviai įsijungė į atkurtos valstybės institucijų kūrimą. 1991–1992 m. dalyvavo įkuriant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Informacijos analizės skyrių, vadovavo Vidaus informacijos analizės grupei.
1993–1997 m. dirbo pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Prezidento A. Brazausko Informacijos tarnyboje, 1997–1998 m. – Prezidento A. Brazausko atstovu spaudai. Buvo istorinės Lietuvos Respublikos delegacijos į Rusijos Federaciją narys, dalyvavo pasirašant Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos sienų sutartį. Dirbdamas Prezidento A. Brazausko komandoje, sukaupė daug patirties analizuojant vidaus ir užsienio politikos subtilybes.
1998–2001 m. dirbo Žemės ūkio ministerijos atstovu spaudai.
2003 m. pirmą kartą buvo išrinktas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariu. Apie tarybos nario darbą, rajono problemas daug rašė rajono laikraštyje „Šviesa“, per dvi tarybos nario kadencijas paskelbė per šimtą straipsnių.
Lietuvos istorikų draugijos narys, 2012 m. išrinktas Tėvynės pažinimo draugijos valdybos pirmininku. Dėjo daug pastangų, kad prie Jurbarko būtų įamžinta pirmoji lietuvių krikšto vieta 1009 m. kovo 7 d.
Demokratinės darbo ir vienybės partijos narys.
Moka rusų, lenkų, vokiečių kalbas.
1966 m. baigė Jurbarko vidurinę mokyklą. Dar mokykloje išryškėjo literatūriniai gabumai, ne kartą laimėjo publicistinių rašinių konkursus. Polinkį į humanitarinius mokslus formavo ir tėvų namuose buvusi apylinkės biblioteka, o knygų skaitymas nuo mažens tapo mėgstamiausiu užsiėmimu. Šios aplinkybės lėmė, kad pasirinktų istoriko profesiją.
1973 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos fakultetą. 1974 m. laimėjo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto skelbtą konkursą mokslinio bendradarbio vietai užimti. Iki 1989 m. dirbo mokslinį darbą. 1984 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją. Be mokslinių tyrinėjimų periodinėje spaudoje paskelbė daug istorinės publicistikos straipsnių.
1988 m. aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, buvo Sąjūdžio rėmimo grupės įkūrimo Istorijos institute iniciatorius.
1989–1990 m. Vilniaus valstybiniame universitete, 1990–1991 m. – Vilniaus dailės akademijoje dėstė Lietuvos politikos istoriją.
Parašė skyrius veikalams „Lietuvos istorija“, „Lietuvos sporto istorija“, „Taikos sutartis su Tarybų Rusija 1920 m. liepos 12 d.“, „Gyventojų genocidas okupacijų metais“ ir kt.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, aktyviai įsijungė į atkurtos valstybės institucijų kūrimą. 1991–1992 m. dalyvavo įkuriant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Informacijos analizės skyrių, vadovavo Vidaus informacijos analizės grupei.
1993–1997 m. dirbo pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Prezidento A. Brazausko Informacijos tarnyboje, 1997–1998 m. – Prezidento A. Brazausko atstovu spaudai. Buvo istorinės Lietuvos Respublikos delegacijos į Rusijos Federaciją narys, dalyvavo pasirašant Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos sienų sutartį. Dirbdamas Prezidento A. Brazausko komandoje, sukaupė daug patirties analizuojant vidaus ir užsienio politikos subtilybes.
1998–2001 m. dirbo Žemės ūkio ministerijos atstovu spaudai.
2003 m. pirmą kartą buvo išrinktas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariu. Apie tarybos nario darbą, rajono problemas daug rašė rajono laikraštyje „Šviesa“, per dvi tarybos nario kadencijas paskelbė per šimtą straipsnių.
Lietuvos istorikų draugijos narys, 2012 m. išrinktas Tėvynės pažinimo draugijos valdybos pirmininku. Dėjo daug pastangų, kad prie Jurbarko būtų įamžinta pirmoji lietuvių krikšto vieta 1009 m. kovo 7 d.
Demokratinės darbo ir vienybės partijos narys.
Moka rusų, lenkų, vokiečių kalbas.