2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
EDVARDAS KUVIKAS Apygarda: Aušros (Nr.23) Iškėlė: Lietuvos socialdemokratų sąjunga Atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos koalicija) numeris sąraše: 49 (Iškėlė: Lietuvos socialdemokratų sąjunga numeris sąraše: 18) Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1966 m. kovo 4 d. Šiauliuose.
1973 m. pradėjo mokytis Šiaulių 11-ojoje vidurinėje mokykloje, baigė 8 klases ir nusprendė kartu su brandos atestatu įgyti ir specialybę. 1981 m. įstojo į Šiaulių K. Didžiulio politechnikumą (dabar – Šiaulių kolegija), studijavo radioelektroniką, 1985 m. baigė ir įgijo radiotechniko kvalifikaciją. Labai gerai mokslus baigusieji neprivalėjo dirbti pagal paskyrimą, todėl nusprendė Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas) studijuoti radioelektroniką. 1985 m. tapo pirmakursiu. Tuo metu dėl okupuotame Afganistane vykstančio karo iš aukštųjų mokyklų buvo imama į armiją, tad mokslus teko atidėti ir atlikti privalomą karo tarnybą. Kauno technologijos universiteto radioelektronikos studijas baigė ir inžinieriaus kvalifikaciją įgijo po armijos.
Radioelektronikos inžinieriumi dirbo Televizijos priemonių mokslinio tyrimo institute, projektavo ir gamino specializuotas mikroschemas studijinei aparatūrai miniatiūrizuoti.
Prasidėjus Atgimimui, tapo savanoriu, dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose, buvo ginkluotos Lietuvos parlamento apsaugos dalyvis per karinį pučą Maskvoje. Kartu su kitais Šiaulių savanoriais Krašto apsaugos ministerijos kvietimu vykdė Nepriklausomos Lietuvos muitinės postų apsaugą.
1992 m. keliems savanoriams, taip pat ir kandidatui inicijuota baudžiamoji byla, kurioje 1999 m. Lietuvos Respublikos teismas pagal faktines aplinkybes paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, o 2006 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas Lietuvos Respubliką pripažino kalta vykdžius baudžiamąjį persekiojimą.
2009 m. – Jungtinio demokratinio judėjimo steigėjas, kaip Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkas aktyviai gina Lietuvos žmonių teises.
1973 m. pradėjo mokytis Šiaulių 11-ojoje vidurinėje mokykloje, baigė 8 klases ir nusprendė kartu su brandos atestatu įgyti ir specialybę. 1981 m. įstojo į Šiaulių K. Didžiulio politechnikumą (dabar – Šiaulių kolegija), studijavo radioelektroniką, 1985 m. baigė ir įgijo radiotechniko kvalifikaciją. Labai gerai mokslus baigusieji neprivalėjo dirbti pagal paskyrimą, todėl nusprendė Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas) studijuoti radioelektroniką. 1985 m. tapo pirmakursiu. Tuo metu dėl okupuotame Afganistane vykstančio karo iš aukštųjų mokyklų buvo imama į armiją, tad mokslus teko atidėti ir atlikti privalomą karo tarnybą. Kauno technologijos universiteto radioelektronikos studijas baigė ir inžinieriaus kvalifikaciją įgijo po armijos.
Radioelektronikos inžinieriumi dirbo Televizijos priemonių mokslinio tyrimo institute, projektavo ir gamino specializuotas mikroschemas studijinei aparatūrai miniatiūrizuoti.
Prasidėjus Atgimimui, tapo savanoriu, dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose, buvo ginkluotos Lietuvos parlamento apsaugos dalyvis per karinį pučą Maskvoje. Kartu su kitais Šiaulių savanoriais Krašto apsaugos ministerijos kvietimu vykdė Nepriklausomos Lietuvos muitinės postų apsaugą.
1992 m. keliems savanoriams, taip pat ir kandidatui inicijuota baudžiamoji byla, kurioje 1999 m. Lietuvos Respublikos teismas pagal faktines aplinkybes paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, o 2006 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas Lietuvos Respubliką pripažino kalta vykdžius baudžiamąjį persekiojimą.
2009 m. – Jungtinio demokratinio judėjimo steigėjas, kaip Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkas aktyviai gina Lietuvos žmonių teises.