2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
ALVYDAS BUTKUS Apygarda: Šilainių (Nr.11) Iškėlė: Tautininkų sąjunga Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ (Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų sąjungos, Tautininkų sąjungos ir Tautos vienybės sąjungos koalicija) numeris sąraše: 16 (Iškėlė: Tautininkų sąjunga numeris sąraše: 9) Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1950 m. liepos 9 d. Kaune.
1968 m. baigė Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Aušros“ gimnazija) ir kurį laiką dirbo pagalbiniu darbininku statybose.
1969–1975 m. dirbo Lietuvos miškų instituto laborantu, studijavo lituanistiką Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete (VU KVF).
1975 m. – Kauno prekybos reklamos biuro redaktorius.
1976–1990 m. dirbo VU KHF Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, dėstė lietuvių dialektologiją, akcentologiją, kalbos kultūrą, latvių kalbą.
1984 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvių pravardės“.
Nuo 1988 m. aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, buvo Kauno iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio I Seimo narys (1988–1990), Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamosios tarybos, vėliau Atkuriamojo Senato narys (1990–1996). Inicijavo lituanistikos studijų atkūrimą (1990 m.) ir Letonikos centro įkūrimą (1995 m.) Vytauto Didžiojo universitete.
1990–1993 m. vadovavo VDU Lituanistikos katedrai, nuo 1995 m. vadovauja VDU Letonikos centrui.
2009 m. atliko habilitacijos procedūrą (gintasis darbas – „Nominacija ir identitetas“). Rūpinasi VDU ir Latvijos universitetų studentų mainais. Jo iniciatyva VDU pasirašė sutartis su Latvijos universitetu, Latvijos kultūros akademija, Daugpilio universitetu, Rėzeknės aukštąja mokykla, Liepojos ir Stokholmo universitetais. Skaitė paskaitas minėtuose universitetuose, taip pat Tamperės (Suomija) universitete.
Domisi folkloru. 1979 m. VU KVF įkūrė studentų folklorinį ansamblį (vėliau pavadintą „Uosinta“) ir kurį laiką jam vadovavo. 1990 m. įkūrė VDU folklorinį ansamblį. Su VU KVF ir VDU studentais surengė apie 50 dialektologinių, vardyno, tautosakos ekspedicijų Lietuvoje; keletas jų vyko Latvijoje ir Baltarusijoje.
Vienas iš Lietuvos ir Latvijos forumo įkūrimo iniciatorių (2005 m.).
Nuo 2007 m. vadovauja asociacijai „Lietuvos ir Latvijos forumas“, skatina akademinės bendruomenės mainus ir stažuotes, taip pat latvių kalbos dėstymą šiaurės Lietuvos mokyklose.
2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2000 m. – Latvijos Trijų Žvaigždžių ordinu (Karininko kryžiumi), 2003 m. – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (Riterio kryžiumi), 2011 m. – Baltijos Asamblėjos medaliu.
Paskelbė per 120 straipsnių onomastikos, kalbos kultūros, kalbos politikos, tautinių mažumų politikos, tarpvalstybinių santykių klausimais, išleido 12 knygų.
Vedęs. Žmona Violeta – taip pat kalbininkė, VDU lektorė.
1968 m. baigė Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Aušros“ gimnazija) ir kurį laiką dirbo pagalbiniu darbininku statybose.
1969–1975 m. dirbo Lietuvos miškų instituto laborantu, studijavo lituanistiką Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete (VU KVF).
1975 m. – Kauno prekybos reklamos biuro redaktorius.
1976–1990 m. dirbo VU KHF Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, dėstė lietuvių dialektologiją, akcentologiją, kalbos kultūrą, latvių kalbą.
1984 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvių pravardės“.
Nuo 1988 m. aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, buvo Kauno iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio I Seimo narys (1988–1990), Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamosios tarybos, vėliau Atkuriamojo Senato narys (1990–1996). Inicijavo lituanistikos studijų atkūrimą (1990 m.) ir Letonikos centro įkūrimą (1995 m.) Vytauto Didžiojo universitete.
1990–1993 m. vadovavo VDU Lituanistikos katedrai, nuo 1995 m. vadovauja VDU Letonikos centrui.
2009 m. atliko habilitacijos procedūrą (gintasis darbas – „Nominacija ir identitetas“). Rūpinasi VDU ir Latvijos universitetų studentų mainais. Jo iniciatyva VDU pasirašė sutartis su Latvijos universitetu, Latvijos kultūros akademija, Daugpilio universitetu, Rėzeknės aukštąja mokykla, Liepojos ir Stokholmo universitetais. Skaitė paskaitas minėtuose universitetuose, taip pat Tamperės (Suomija) universitete.
Domisi folkloru. 1979 m. VU KVF įkūrė studentų folklorinį ansamblį (vėliau pavadintą „Uosinta“) ir kurį laiką jam vadovavo. 1990 m. įkūrė VDU folklorinį ansamblį. Su VU KVF ir VDU studentais surengė apie 50 dialektologinių, vardyno, tautosakos ekspedicijų Lietuvoje; keletas jų vyko Latvijoje ir Baltarusijoje.
Vienas iš Lietuvos ir Latvijos forumo įkūrimo iniciatorių (2005 m.).
Nuo 2007 m. vadovauja asociacijai „Lietuvos ir Latvijos forumas“, skatina akademinės bendruomenės mainus ir stažuotes, taip pat latvių kalbos dėstymą šiaurės Lietuvos mokyklose.
2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2000 m. – Latvijos Trijų Žvaigždžių ordinu (Karininko kryžiumi), 2003 m. – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (Riterio kryžiumi), 2011 m. – Baltijos Asamblėjos medaliu.
Paskelbė per 120 straipsnių onomastikos, kalbos kultūros, kalbos politikos, tautinių mažumų politikos, tarpvalstybinių santykių klausimais, išleido 12 knygų.
Vedęs. Žmona Violeta – taip pat kalbininkė, VDU lektorė.