2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
STANISLAV TARASEVIČ Apygarda: Vilniaus - Trakų (Nr.57) Iškėlė: Politinė partija „Sąjunga Taip“ Atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Politinė partija „Sąjunga Taip“ numeris sąraše: 46 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1966 m. gegužės 25 d. Vilniaus rajono Šatrininkų seniūnijos Verbuškių kaime.
1980 m. baigęs Vilniaus rajono Verbuškių (dabar – Kyviškių) pagrindinę mokyklą mokslus tęsė Vilniaus rajono Kalvelių (dabar – S. Moniuškos) vidurinėje mokykloje. 1984 m. kartu su vidurinį išsilavinimą patvirtinančiu atestatu gavo padėką už gerus mokymosi rezultatus.
Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus geležinkeliečių techninę mokyklą (dabar – Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla).
1985 m. buvo pašauktas į sovietinę armiją. Baigęs tarnybą tęsė mokslus Geležinkeliečių mokykloje, ją baigė 1988 m. su pagyrimu. Tais pačiais metais pradėjo dirbti pagal įgytą specialybę Vilniaus lokomotyvų depe lokomotyvo mašinisto padėjėju.
1989–1994 m. studijavo Liublino Marijos Curie-Sklodovskos universiteto Istorijos fakultete. Su pagyrimu apgynė istorijos magistro darbą ir įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
Grįžęs į tėvynę pradėjo žurnalisto karjerą.
Nuo 1994 m. dirbo žurnalistu Norvegijos koncerno „Orcla“ ir Lenkijos bendrovės „Presspublika“ leidžiamame savaitraštyje „Slowo Wilenskie“.
Pasitraukus užsienio leidėjams iš Lietuvos rinkos, 1996 m. pradėjo darbą transporto srityje. Dirbo transporto vadybininku, taip pat vadovavo tarptautinių krovinių gabenimo įmonei.
1998 m. grįžo dirbti į žiniasklaidos sritį – tapo nepriklausomo dienraščio „Gazeta Wilenska“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju, o vėliau dienraščio „Kurier Wilenski“ korespondentu. Stažavosi Švedijos bei Lenkijos dienraščių redakcijose.
Pradėjo aktyvią visuomeninę veiklą, prisidėjo prie klubo „Prolibera“ steigimo.
2000–2004 m. dirbo Seimo nario padėjėju.
Dalyvavo 2002 m. rinkimuose į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą pagal Liberalų sąjungos sąrašą. Kaip nepriklausomas (savarankiškas) kandidatas dalyvavo 2004 m. Seimo rinkimuose. Taip pat dalyvavo 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimuose.
Aktyviai veikė Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą remiančiame Lietuvos, Lenkijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo forume „Integra“.
Yra vienas geriausių pripažinto ir Prezidento Valdo Adamkaus apdovanoto projekto „E. demokratija – Lietuvos vizija 2010–2020 metai“ bendraautoris.
2007 m. įsteigė žiniasklaidos ir verslo konferencijų centrą INFOPOL, kuriam vadovauja iki šiol. Taip pat yra lietuvių ir lenkų kalbomis rengiamo portalo INFOPOL redaktorius. Be to, aktyviai dalyvauja Lietuvoje ir Baltarusijoje vykdomuose žodžio laisvės gynimo projektuose. Yra tarptautinės konferencijos „Laisvosios šalies laisva žiniasklaida“ rengėjas.
Nuo 2011 m. dalyvauja visuomeninio judėjimo „Tėvynės atgimimas ir perspektyva“ (TAIP) veikloje, yra politinės partijos „Sąjunga Taip“ Vilniaus rajono skyriaus narys.
Pomėgiai – kulinarija, turizmas, sportas.
Vedęs. Su žmona Alena augina tris sūnus – Jakubą (16 m.), Konradą (12 m.) ir Adrianą (5 m.).
1980 m. baigęs Vilniaus rajono Verbuškių (dabar – Kyviškių) pagrindinę mokyklą mokslus tęsė Vilniaus rajono Kalvelių (dabar – S. Moniuškos) vidurinėje mokykloje. 1984 m. kartu su vidurinį išsilavinimą patvirtinančiu atestatu gavo padėką už gerus mokymosi rezultatus.
Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus geležinkeliečių techninę mokyklą (dabar – Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla).
1985 m. buvo pašauktas į sovietinę armiją. Baigęs tarnybą tęsė mokslus Geležinkeliečių mokykloje, ją baigė 1988 m. su pagyrimu. Tais pačiais metais pradėjo dirbti pagal įgytą specialybę Vilniaus lokomotyvų depe lokomotyvo mašinisto padėjėju.
1989–1994 m. studijavo Liublino Marijos Curie-Sklodovskos universiteto Istorijos fakultete. Su pagyrimu apgynė istorijos magistro darbą ir įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
Grįžęs į tėvynę pradėjo žurnalisto karjerą.
Nuo 1994 m. dirbo žurnalistu Norvegijos koncerno „Orcla“ ir Lenkijos bendrovės „Presspublika“ leidžiamame savaitraštyje „Slowo Wilenskie“.
Pasitraukus užsienio leidėjams iš Lietuvos rinkos, 1996 m. pradėjo darbą transporto srityje. Dirbo transporto vadybininku, taip pat vadovavo tarptautinių krovinių gabenimo įmonei.
1998 m. grįžo dirbti į žiniasklaidos sritį – tapo nepriklausomo dienraščio „Gazeta Wilenska“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju, o vėliau dienraščio „Kurier Wilenski“ korespondentu. Stažavosi Švedijos bei Lenkijos dienraščių redakcijose.
Pradėjo aktyvią visuomeninę veiklą, prisidėjo prie klubo „Prolibera“ steigimo.
2000–2004 m. dirbo Seimo nario padėjėju.
Dalyvavo 2002 m. rinkimuose į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą pagal Liberalų sąjungos sąrašą. Kaip nepriklausomas (savarankiškas) kandidatas dalyvavo 2004 m. Seimo rinkimuose. Taip pat dalyvavo 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimuose.
Aktyviai veikė Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą remiančiame Lietuvos, Lenkijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo forume „Integra“.
Yra vienas geriausių pripažinto ir Prezidento Valdo Adamkaus apdovanoto projekto „E. demokratija – Lietuvos vizija 2010–2020 metai“ bendraautoris.
2007 m. įsteigė žiniasklaidos ir verslo konferencijų centrą INFOPOL, kuriam vadovauja iki šiol. Taip pat yra lietuvių ir lenkų kalbomis rengiamo portalo INFOPOL redaktorius. Be to, aktyviai dalyvauja Lietuvoje ir Baltarusijoje vykdomuose žodžio laisvės gynimo projektuose. Yra tarptautinės konferencijos „Laisvosios šalies laisva žiniasklaida“ rengėjas.
Nuo 2011 m. dalyvauja visuomeninio judėjimo „Tėvynės atgimimas ir perspektyva“ (TAIP) veikloje, yra politinės partijos „Sąjunga Taip“ Vilniaus rajono skyriaus narys.
Pomėgiai – kulinarija, turizmas, sportas.
Vedęs. Su žmona Alena augina tris sūnus – Jakubą (16 m.), Konradą (12 m.) ir Adrianą (5 m.).