2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
GRAŽINA BOGDANSKIENĖ Apygarda: Senamiesčio (Nr.2) Iškėlė: Respublikonų partija Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Respublikonų partija numeris sąraše: 6 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė Panevėžyje, tarnautojų šeimoje.
1975 m. aukso medaliu baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą, fizikų mokyklą „Fotonas“ ir Jaunųjų matematikų neakivaizdinę mokyklą.
Mokydamasi vidurinėje mokykloje nuolat užimdavo fizikų, matematikų ir biologų respublikinių olimpiadų ir respublikinių šachmatų turnyrų prizines vietas.
Baigusi vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno medicinos universitetą. Jį 1981 m. su pagyrimu baigė.
Universitete aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo kurso profesinės sąjungos pirmininkė ir įvairių mokslinių būrelių narė.
1981–1982 m. atliko akušerijos-ginekologijos internatūrą Šiaulių gimdymo namuose. Darbas įvertintas labai gerai.
Iki 1987 m. dirbo gydytoja akušere-ginekologe Šiaulių gimdymo namuose.
Tais pačiais metais buvo pakviesta dirbti į Lietuvos sveikatos apsaugos ministeriją. Buvo ambulatorinės akušerinės-ginekologinės pagalbos konsultantė. Tuo pat metu Santariškių universitetinėje ligoninėje dirbo gydytoja akušere-ginekologe.
1990 m. organizaciniais akušerijos-ginekologijos klausimais išvyko stažuotis į Daniją. 1991 m. – 7 mėnesių nevaisingumo diagnostikos ir gydymo srities stažuotė Danijoje, Odenso universitetinėje ligoninėje.
1991–1994 m. dirbo Universitetinėje moterų klinikoje ir kabinete „Santuoka ir šeima“.
1993 m. išvyko stažuotis nevaisingumo diagnostikos ir gydymo klausimais į Londono karališkąją universitetinę ligoninę. Tuo pat metu dirbo Universitetinėje moterų klinikoje.
Tais pačiais metais atliko pirmąją Baltijos šalyse dirbtinio apvaisinimo procedūrą – gimė sveikos dvynukės. Pagrįstai gali būti laikoma dirbtinio apvaisinimo pradininke Baltijos šalyse.
1994–1997 m. dirbo gydytoja akušere-ginekologe Medicinos diagnostikos centre.
1997 m. įkūrė UAB Vaisingumo centrą. Iki šiol – šio centro gydytoja ir direktorė.
Respublikinės akušerių-ginekologų mokslinės draugijos Nevaisingumo skyriaus pirmininkė. Jau 15 metų – ilgiausiai Baltijos šalyse – Europos žmogaus embriologijos ir apvaisinimo draugijos narė, todėl yra gerai susipažinusi su įvairių šalių sveikatos apsaugos sistemomis.
Nuolat kelia kvalifikaciją tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose, kuriose perskaitė per 50 mokslinių pranešimų.
Suorganizavo per 40 mokslinių ir praktinių konferencijų šeimų planavimo, nevaisingumo diagnostikos ir gydymo klausimais.
Labai aktyviai dalyvavo rengiant sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl dirbtinio apvaisinimo“. 1999 m. jis buvo priimtas.
Aktyviai dalyvavo ir dalyvauja rengiant Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą. Gerai išmano sveikatos apsaugos sistemą. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto rengimo pagrindinė iniciatorė. Daugybę kartų aktyviai dalyvavo Seimo ir Vyriausybės pasitarimuose ir posėdžiuose. Puikiai išmano kitų šalių pagalbinio apvaisinimo įstatymus, todėl dalyvaudama šio įstatymo projekto rengimo procese remiasi kitų šalių geriausia patirtimi.
Labai gerai žino ne tik miestų, bet ir rajonų sveikatos apsaugos problemas. Remdamasi savo ilgamete medicinine patirtimi žino, kad sveikatos reforma vyksta labai vangiai, todėl turi konkrečių pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus kokybiška, šiuolaikinė sveikatos apsauga būtų prieinama kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Sveikatos apsaugos sistemos srityje aktyviai bendradarbiauja su įvairių šalių medikais: Anglijos, Prancūzijos, Austrijos, Vokietijos, Belgijos, Italijos, Graikijos, Kanados, Australijos, JAV ir kt. Šių šalių patirtis galėtų būti naudinga tobulinant Vilniaus ar net Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.
Pomėgiai: kalnų slidinėjimas, literatūra, klasikinė muzika, šachmatai, buriavimas, fotografija.
Labai gerai moka anglų ir rusų kalbas, šiek tiek – ispanų ir danų kalbas.
1975 m. aukso medaliu baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą, fizikų mokyklą „Fotonas“ ir Jaunųjų matematikų neakivaizdinę mokyklą.
Mokydamasi vidurinėje mokykloje nuolat užimdavo fizikų, matematikų ir biologų respublikinių olimpiadų ir respublikinių šachmatų turnyrų prizines vietas.
Baigusi vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno medicinos universitetą. Jį 1981 m. su pagyrimu baigė.
Universitete aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo kurso profesinės sąjungos pirmininkė ir įvairių mokslinių būrelių narė.
1981–1982 m. atliko akušerijos-ginekologijos internatūrą Šiaulių gimdymo namuose. Darbas įvertintas labai gerai.
Iki 1987 m. dirbo gydytoja akušere-ginekologe Šiaulių gimdymo namuose.
Tais pačiais metais buvo pakviesta dirbti į Lietuvos sveikatos apsaugos ministeriją. Buvo ambulatorinės akušerinės-ginekologinės pagalbos konsultantė. Tuo pat metu Santariškių universitetinėje ligoninėje dirbo gydytoja akušere-ginekologe.
1990 m. organizaciniais akušerijos-ginekologijos klausimais išvyko stažuotis į Daniją. 1991 m. – 7 mėnesių nevaisingumo diagnostikos ir gydymo srities stažuotė Danijoje, Odenso universitetinėje ligoninėje.
1991–1994 m. dirbo Universitetinėje moterų klinikoje ir kabinete „Santuoka ir šeima“.
1993 m. išvyko stažuotis nevaisingumo diagnostikos ir gydymo klausimais į Londono karališkąją universitetinę ligoninę. Tuo pat metu dirbo Universitetinėje moterų klinikoje.
Tais pačiais metais atliko pirmąją Baltijos šalyse dirbtinio apvaisinimo procedūrą – gimė sveikos dvynukės. Pagrįstai gali būti laikoma dirbtinio apvaisinimo pradininke Baltijos šalyse.
1994–1997 m. dirbo gydytoja akušere-ginekologe Medicinos diagnostikos centre.
1997 m. įkūrė UAB Vaisingumo centrą. Iki šiol – šio centro gydytoja ir direktorė.
Respublikinės akušerių-ginekologų mokslinės draugijos Nevaisingumo skyriaus pirmininkė. Jau 15 metų – ilgiausiai Baltijos šalyse – Europos žmogaus embriologijos ir apvaisinimo draugijos narė, todėl yra gerai susipažinusi su įvairių šalių sveikatos apsaugos sistemomis.
Nuolat kelia kvalifikaciją tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose, kuriose perskaitė per 50 mokslinių pranešimų.
Suorganizavo per 40 mokslinių ir praktinių konferencijų šeimų planavimo, nevaisingumo diagnostikos ir gydymo klausimais.
Labai aktyviai dalyvavo rengiant sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl dirbtinio apvaisinimo“. 1999 m. jis buvo priimtas.
Aktyviai dalyvavo ir dalyvauja rengiant Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą. Gerai išmano sveikatos apsaugos sistemą. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto rengimo pagrindinė iniciatorė. Daugybę kartų aktyviai dalyvavo Seimo ir Vyriausybės pasitarimuose ir posėdžiuose. Puikiai išmano kitų šalių pagalbinio apvaisinimo įstatymus, todėl dalyvaudama šio įstatymo projekto rengimo procese remiasi kitų šalių geriausia patirtimi.
Labai gerai žino ne tik miestų, bet ir rajonų sveikatos apsaugos problemas. Remdamasi savo ilgamete medicinine patirtimi žino, kad sveikatos reforma vyksta labai vangiai, todėl turi konkrečių pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus kokybiška, šiuolaikinė sveikatos apsauga būtų prieinama kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Sveikatos apsaugos sistemos srityje aktyviai bendradarbiauja su įvairių šalių medikais: Anglijos, Prancūzijos, Austrijos, Vokietijos, Belgijos, Italijos, Graikijos, Kanados, Australijos, JAV ir kt. Šių šalių patirtis galėtų būti naudinga tobulinant Vilniaus ar net Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą.
Pomėgiai: kalnų slidinėjimas, literatūra, klasikinė muzika, šachmatai, buriavimas, fotografija.
Labai gerai moka anglų ir rusų kalbas, šiek tiek – ispanų ir danų kalbas.