2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
STASYS TUMĖNAS Apygarda: Pakruojo - Joniškio (Nr.46) Iškėlė: Išsikėlė pats Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Balsavimo rezultatai: Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Gimė 1958 m. gegužės 7 d. Linkuvoje (Pakruojo raj.).
1976 m. baigė Linkuvos vidurinę mokyklą, 1977–1981 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Po studijų turėjo daug pasiūlymų likti Vilniuje, bet pasirinko galimybę dirbti Šiaurės Lietuvoje – Šiaulių universitete (tuometinis ŠPI).
Mokslininkas, kalbininkas, pedagogas, knygų leidėjas, Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras, žiemgalis.
Mokslinių interesų sritys – tarmių mokslas, sociolingvistika. Šiuo metu rengia monografiją apie lietuvių išeivių JAV kalbos raidą, 1988 m. apgynė daktaro disertaciją iš savo gimtosios šiaurės panevėžiškių tarmės morfosintaksės reiškinių tyrimo. Pastaraisiais metais spausdina mokslo straipsnius leidiniuose „Acta Humanitarica Universitatis Saulensis“, „Žiemgala“, „Gimtasai kraštas“, yra šių žurnalų redakcinės komisijos narys.
Parašė keletą mokymo priemonių studentams, mokytojams ir moksleiviams. Savo tikslą stiprinti pilietiškumą, visuomeniškumą, regioniškumą apibendrino pilietinės publicistikos straipsnių knygoje „Mano provincija“ (2008).
Turi didelę vadybinio darbo patirtį: dešimt metų buvo didžiausio tuo metu Šiaulių universitete (ŠU) Pedagogikos fakulteto dekanas, universiteto Senato narys, 2011 m. išrinktas į ŠU tarybą, Humanitarinio fakulteto tarybos narys. 2011 m. pavasarį kaip nepriklausomas kandidatas buvo išrinktas į Šiaulių miesto tarybą.
1995 m. įsteigė ir iki šiol vadovauja „Šiaurės Lietuvos“ leidyklai, išleidusiai per 250 knygų, iš jų minėtinos Linkuvos šviesuolės S. Lovčikaitės, prof. V. Trušio, prof. V. Sirtauto, doc. V. Butkaus, doc. P. Rakštiko ir kt. knygos. Jo rūpesčiu ir pastangomis surasta ir išleista pirmoji vieno garsiausių Lietuvos prozininkų M. Katiliškio knyga „Seno kareivio sugrįžimas“, kuri, manyta, buvo negrįžtamai dingusi karo pabaigoje.
„Šiaurės Lietuvos“ almanacho, leidžiamo jau dvi dešimtis metų, redaktorius ir sudarytojas.
2010 m. ėmėsi naujos iniciatyvos – pradėjo leisti serijos „Praeitis kalba dabarčiai – Šiaurės Lietuvos asmenybės“ knygas. Šiuo metu rengia atsiminimų knygą apie Panevėžio dramos teatro aktorių linkuvį R. Jovą. 2010 m. parašė ir išleido minėtos serijos knygas: „Kanauninko Jurgio Danio pėdsakas Linkuvos parapijoje“ ir „Aleksandro Stasiūno veikla Salako parapijoje tarpukario Lietuvoje“.
Dalyvauja Lietuvos visuomeninių organizacijų veikloje – yra Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvių kalbos draugijos, „Žiemgalos“ draugijos narys.
Daug metų bendradarbiauja išeivijos ir Lietuvos spaudoje – publikuoja straipsnius kalbos klausimais, straipsnius, ugdančius pilietinės pozicijos tradicijas, daug rašė apie sportą – buvo akredituotas žurnalistas per pasaulio ir Europos krepšinio čempionatus Graikijoje, Turkijoje, Švedijoje ir kt.
Už išleistus reikšmingus Šiaurės Lietuvai leidinius 2005 m. apdovanotas Šiaulių miesto savivaldybės kultūros ir meno prizu ir premija, o už rūpestį jaunųjų sportininkų rengimu apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atminimo medaliu. Už ilgametį kūrybinį pedagoginį ir mokslinį darbą apdovanotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Padėkos raštais, Šiaulių miesto merų, ŠU rektoriaus padėkomis.
JAV Omahos miesto Garbės pilietis, studijavo JAV švietimo sistemą, stažavosi Čikagoje, Klivlende, Kente, prisidėjo, kad tarp Šiaulių ir prestižinio JAV Kento valstybinio universiteto 2011 m. būtų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
Vedęs. Žmona Ona, sūnūs – Juozas ir Stasys, turi du vaikaičius – Grėtę ir Vilių.
1976 m. baigė Linkuvos vidurinę mokyklą, 1977–1981 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Po studijų turėjo daug pasiūlymų likti Vilniuje, bet pasirinko galimybę dirbti Šiaurės Lietuvoje – Šiaulių universitete (tuometinis ŠPI).
Mokslininkas, kalbininkas, pedagogas, knygų leidėjas, Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras, žiemgalis.
Mokslinių interesų sritys – tarmių mokslas, sociolingvistika. Šiuo metu rengia monografiją apie lietuvių išeivių JAV kalbos raidą, 1988 m. apgynė daktaro disertaciją iš savo gimtosios šiaurės panevėžiškių tarmės morfosintaksės reiškinių tyrimo. Pastaraisiais metais spausdina mokslo straipsnius leidiniuose „Acta Humanitarica Universitatis Saulensis“, „Žiemgala“, „Gimtasai kraštas“, yra šių žurnalų redakcinės komisijos narys.
Parašė keletą mokymo priemonių studentams, mokytojams ir moksleiviams. Savo tikslą stiprinti pilietiškumą, visuomeniškumą, regioniškumą apibendrino pilietinės publicistikos straipsnių knygoje „Mano provincija“ (2008).
Turi didelę vadybinio darbo patirtį: dešimt metų buvo didžiausio tuo metu Šiaulių universitete (ŠU) Pedagogikos fakulteto dekanas, universiteto Senato narys, 2011 m. išrinktas į ŠU tarybą, Humanitarinio fakulteto tarybos narys. 2011 m. pavasarį kaip nepriklausomas kandidatas buvo išrinktas į Šiaulių miesto tarybą.
1995 m. įsteigė ir iki šiol vadovauja „Šiaurės Lietuvos“ leidyklai, išleidusiai per 250 knygų, iš jų minėtinos Linkuvos šviesuolės S. Lovčikaitės, prof. V. Trušio, prof. V. Sirtauto, doc. V. Butkaus, doc. P. Rakštiko ir kt. knygos. Jo rūpesčiu ir pastangomis surasta ir išleista pirmoji vieno garsiausių Lietuvos prozininkų M. Katiliškio knyga „Seno kareivio sugrįžimas“, kuri, manyta, buvo negrįžtamai dingusi karo pabaigoje.
„Šiaurės Lietuvos“ almanacho, leidžiamo jau dvi dešimtis metų, redaktorius ir sudarytojas.
2010 m. ėmėsi naujos iniciatyvos – pradėjo leisti serijos „Praeitis kalba dabarčiai – Šiaurės Lietuvos asmenybės“ knygas. Šiuo metu rengia atsiminimų knygą apie Panevėžio dramos teatro aktorių linkuvį R. Jovą. 2010 m. parašė ir išleido minėtos serijos knygas: „Kanauninko Jurgio Danio pėdsakas Linkuvos parapijoje“ ir „Aleksandro Stasiūno veikla Salako parapijoje tarpukario Lietuvoje“.
Dalyvauja Lietuvos visuomeninių organizacijų veikloje – yra Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvių kalbos draugijos, „Žiemgalos“ draugijos narys.
Daug metų bendradarbiauja išeivijos ir Lietuvos spaudoje – publikuoja straipsnius kalbos klausimais, straipsnius, ugdančius pilietinės pozicijos tradicijas, daug rašė apie sportą – buvo akredituotas žurnalistas per pasaulio ir Europos krepšinio čempionatus Graikijoje, Turkijoje, Švedijoje ir kt.
Už išleistus reikšmingus Šiaurės Lietuvai leidinius 2005 m. apdovanotas Šiaulių miesto savivaldybės kultūros ir meno prizu ir premija, o už rūpestį jaunųjų sportininkų rengimu apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atminimo medaliu. Už ilgametį kūrybinį pedagoginį ir mokslinį darbą apdovanotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Padėkos raštais, Šiaulių miesto merų, ŠU rektoriaus padėkomis.
JAV Omahos miesto Garbės pilietis, studijavo JAV švietimo sistemą, stažavosi Čikagoje, Klivlende, Kente, prisidėjo, kad tarp Šiaulių ir prestižinio JAV Kento valstybinio universiteto 2011 m. būtų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
Vedęs. Žmona Ona, sūnūs – Juozas ir Stasys, turi du vaikaičius – Grėtę ir Vilių.