2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
ALBINAS KUNCEVIČIUS Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis numeris sąraše: 138 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje |
Gimė 1957 m. lapkričio 5 d. Marijampolėje. 1975 m. baigė Marijampolės J. Jablonskio gimnaziją ir įstojo į Vilniaus universitetą, istorijos specialybę.
Baigęs universitetą 1980–1988 m. dirbo Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstaigose: Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje archeologu, vėliau – skyriaus viršininku, dar vėliau – Kultūros ministerijoje archeologijos paminklų apsaugos inspektoriumi.
1989 m. pradėjo dirbti Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriuje, Vilniaus Žemutinės pilies tyrimų grupėje. Iš pradžių dirbo moksliniu bendradarbiu, o nuo 1993 m. – šios grupės direktoriaus pavaduotoju moksliniams darbams.
1993 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro disertaciją ir nuo 1994 m. dirba Vilniaus universitete, Archeologijos katedroje.
2008 m. gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Istorijos ir Filologijos fakultetų tarybų sudaryta habilitacijos komisija nusprendė, kad Albinas Kuncevičius atitinka humanitarinių mokslų srities istorijos krypties habilitacijos reikalavimus.
Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius, humanitarinių mokslų daktaras. Mokslinių tyrimų sritis – Lietuvos viduramžių archeologija (XIII–XVII a.). Skaito paskaitas „Lietuvos viduramžių archeologija“, „Paminklosaugos ir paminklotvarkos problemos“. Nuo 2003 m. taip pat skaito paskaitas „Architektūra ir archeologija“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultete.
Yra publikavęs straipsnių Lietuvos viduramžių archeologijos tema Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose. Svarbiausias mokslinės publikacijos: katalogas apie Vilniaus miesto ir pilių koklius (1992 m. atspausdintas vokiečių kalba Duisburge), skyrius „Lietuvos proistorė“ knygoje „Lietuvos istorija iki 1795 metų“, parengtoje kartu su istorikais Z. Kiaupa ir J. Kiaupiene ir vėliau išverstoje į anglų bei lenkų kalbas, 2010 m. naujai parengta publikuota „Lietuvos proistorė“ prancūzų kalba išleistoje knygoje „Histoire de la Lituanie un Millenaire“, 2005 m. išleista monografija „Lietuvos viduramžių archeologija“. Kolektyvinių monografijų „Radvilų tėvonija Dubingiuose“ ir „Radvilų rūmai Dubingiuose“ vienas autorių.
2009 m. už Dubingių piliavietės ir Radvilų kapavietės kompleksinius tyrimus, atliktų tyrimų sklaidą visuomenei ir kolektyvinę mokslinę monografiją „Radvilų tėvonija Dubingiuose“ gavo Nacionalinę mokslo pažangos premiją.
Svarbiausi archeologiniai tyrinėjimai – Senųjų Trakų piliavietė, kurioje buvo surasta ir tyrinėta iki tol nežinoma Kęstučio pilis, buvusi Vytauto gimtinė, Baltadvario piliavietė (Molėtų rajonas), kurioje buvo bastioninė pilis, siejama su Giedraičių gimine, Napoleono karių masinė kapavietė Vilniuje, Pirmojo pasaulinio karo vokiečių masinė kapavietė Panevėžyje, Dubingių piliavietė (molėtų rajone), kurioje ištirta buvusios Radvilų bažnyčios ir jų buvusių rūmų vieta bei surastos ir atpažintos Radvilų giminės kapavietės.
1995–2001 m. – Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas. 1995–2002 m. – Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys.
2005–2008 m. dirbo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriumi.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijos narys nuo 2009 m.
Baigęs universitetą 1980–1988 m. dirbo Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstaigose: Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje archeologu, vėliau – skyriaus viršininku, dar vėliau – Kultūros ministerijoje archeologijos paminklų apsaugos inspektoriumi.
1989 m. pradėjo dirbti Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriuje, Vilniaus Žemutinės pilies tyrimų grupėje. Iš pradžių dirbo moksliniu bendradarbiu, o nuo 1993 m. – šios grupės direktoriaus pavaduotoju moksliniams darbams.
1993 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro disertaciją ir nuo 1994 m. dirba Vilniaus universitete, Archeologijos katedroje.
2008 m. gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Istorijos ir Filologijos fakultetų tarybų sudaryta habilitacijos komisija nusprendė, kad Albinas Kuncevičius atitinka humanitarinių mokslų srities istorijos krypties habilitacijos reikalavimus.
Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius, humanitarinių mokslų daktaras. Mokslinių tyrimų sritis – Lietuvos viduramžių archeologija (XIII–XVII a.). Skaito paskaitas „Lietuvos viduramžių archeologija“, „Paminklosaugos ir paminklotvarkos problemos“. Nuo 2003 m. taip pat skaito paskaitas „Architektūra ir archeologija“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultete.
Yra publikavęs straipsnių Lietuvos viduramžių archeologijos tema Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose. Svarbiausias mokslinės publikacijos: katalogas apie Vilniaus miesto ir pilių koklius (1992 m. atspausdintas vokiečių kalba Duisburge), skyrius „Lietuvos proistorė“ knygoje „Lietuvos istorija iki 1795 metų“, parengtoje kartu su istorikais Z. Kiaupa ir J. Kiaupiene ir vėliau išverstoje į anglų bei lenkų kalbas, 2010 m. naujai parengta publikuota „Lietuvos proistorė“ prancūzų kalba išleistoje knygoje „Histoire de la Lituanie un Millenaire“, 2005 m. išleista monografija „Lietuvos viduramžių archeologija“. Kolektyvinių monografijų „Radvilų tėvonija Dubingiuose“ ir „Radvilų rūmai Dubingiuose“ vienas autorių.
2009 m. už Dubingių piliavietės ir Radvilų kapavietės kompleksinius tyrimus, atliktų tyrimų sklaidą visuomenei ir kolektyvinę mokslinę monografiją „Radvilų tėvonija Dubingiuose“ gavo Nacionalinę mokslo pažangos premiją.
Svarbiausi archeologiniai tyrinėjimai – Senųjų Trakų piliavietė, kurioje buvo surasta ir tyrinėta iki tol nežinoma Kęstučio pilis, buvusi Vytauto gimtinė, Baltadvario piliavietė (Molėtų rajonas), kurioje buvo bastioninė pilis, siejama su Giedraičių gimine, Napoleono karių masinė kapavietė Vilniuje, Pirmojo pasaulinio karo vokiečių masinė kapavietė Panevėžyje, Dubingių piliavietė (molėtų rajone), kurioje ištirta buvusios Radvilų bažnyčios ir jų buvusių rūmų vieta bei surastos ir atpažintos Radvilų giminės kapavietės.
1995–2001 m. – Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas. 1995–2002 m. – Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys.
2005–2008 m. dirbo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriumi.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partijos narys nuo 2009 m.