2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
ALGIS KAŠĖTA Apygarda: Varėnos - Eišiškių (Nr.70) Iškėlė: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis Atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis numeris sąraše: 2 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Gimė 1962 m. gruodžio 20 d. Varėnos rajono Mergežerio kaime miškininko šeimoje.
1969–1972 m. mokėsi Mergežerio pradinėje, 1972–1978 m. – Varėnos 1-ojoje (dabar – „Ąžuolo“) vidurinėje, nuo 1978 m. – Varėnos 2-ojoje (dabar – „Ryto“) vidurinėje mokykloje, baigė 1980 m. 1980–1981 m. mokėsi Vilniaus 31-ojoje profesinėje technikos mokykloje.
1982–1984 m. tarnavo tarybinėje armijoje.
1985 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą, 1991 m. baigė ir įgijo istoriko specialybę.
1984–1988 m. dirbo Varėnos pūkų ir plunksnų fabriko „Merkys“ laborantu, 1988–1990 m. –Varėnos rajono valdybos Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje kultūros paminklų apsaugos vyr. metodininku, 1990–1996 m. – Kultūros paveldo inspekcijoje (nuo 1995 m. – Kultūros vertybių apsaugos departamentas) Alytaus teritorinio padalinio vyr. inspektoriumi.
1996 m. Varėnos–Eišiškių rinkimų apygardoje išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Seimo nario mandatą toje pačioje apygardoje rinkėjai patikėjo keturis kartus. Tris kadencijas Seime ėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojo pareigas. Šioje kadencijoje – Seimo Pirmininko pavaduotojas (2008–2011 m.), nuo 2011 m. – Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas, NSGK narys.
Politinėje veikloje dalyvauja nuo 1988 m. – buvo vienas iš Varėnos sąjūdžio steigėjų, taip pat inicijavo Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą Varėnos krašte. Iki šiol priklauso Lietuvos šaulių sąjungai. Yra vienas iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio steigėjų.
Tyrinėja pokario metų istoriją. Šia tema parašė mokslinių straipsnių. Knygos „Partizaninis karas Lietuvoje 1944–1953 m.“, dokumentų rinkinių „Laisvės kovos 1944–1953 metais“, „Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais“ bendraautoris.
Nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ iniciatorius.
Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų medaliu ir Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
Pomėgiai – partizaninio karo Lietuvoje 1944–1953 m. tyrinėjimas, literatūra – istorinė, grožinė, muzika – džiazas, sporto šaka – tinklinis.
Moka rusų ir lenkų kalbas.
Žmona Ramunė dirba Kultūros paveldo centre. Turi gausią šeimą – dukterį Saulę, sūnus Roką, Motiejų ir Algirdą.
1969–1972 m. mokėsi Mergežerio pradinėje, 1972–1978 m. – Varėnos 1-ojoje (dabar – „Ąžuolo“) vidurinėje, nuo 1978 m. – Varėnos 2-ojoje (dabar – „Ryto“) vidurinėje mokykloje, baigė 1980 m. 1980–1981 m. mokėsi Vilniaus 31-ojoje profesinėje technikos mokykloje.
1982–1984 m. tarnavo tarybinėje armijoje.
1985 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą, 1991 m. baigė ir įgijo istoriko specialybę.
1984–1988 m. dirbo Varėnos pūkų ir plunksnų fabriko „Merkys“ laborantu, 1988–1990 m. –Varėnos rajono valdybos Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje kultūros paminklų apsaugos vyr. metodininku, 1990–1996 m. – Kultūros paveldo inspekcijoje (nuo 1995 m. – Kultūros vertybių apsaugos departamentas) Alytaus teritorinio padalinio vyr. inspektoriumi.
1996 m. Varėnos–Eišiškių rinkimų apygardoje išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Seimo nario mandatą toje pačioje apygardoje rinkėjai patikėjo keturis kartus. Tris kadencijas Seime ėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojo pareigas. Šioje kadencijoje – Seimo Pirmininko pavaduotojas (2008–2011 m.), nuo 2011 m. – Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas, NSGK narys.
Politinėje veikloje dalyvauja nuo 1988 m. – buvo vienas iš Varėnos sąjūdžio steigėjų, taip pat inicijavo Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą Varėnos krašte. Iki šiol priklauso Lietuvos šaulių sąjungai. Yra vienas iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio steigėjų.
Tyrinėja pokario metų istoriją. Šia tema parašė mokslinių straipsnių. Knygos „Partizaninis karas Lietuvoje 1944–1953 m.“, dokumentų rinkinių „Laisvės kovos 1944–1953 metais“, „Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais“ bendraautoris.
Nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ iniciatorius.
Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų medaliu ir Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
Pomėgiai – partizaninio karo Lietuvoje 1944–1953 m. tyrinėjimas, literatūra – istorinė, grožinė, muzika – džiazas, sporto šaka – tinklinis.
Moka rusų ir lenkų kalbas.
Žmona Ramunė dirba Kultūros paveldo centre. Turi gausią šeimą – dukterį Saulę, sūnus Roką, Motiejų ir Algirdą.