2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
ALGIRDAS MEŠKAUSKAS Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos socialdemokratų partija numeris sąraše: 131 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje |
Gimė 1960 m. birželio 21 d. Kuršėnuose, bet gimtieji namai – Kelmės rajono Vidsodžio kaime, iš kurio neblogai matyti Šatrijos kalnas. Taip nutiko todėl, kad tėvas Ignas Meškauskas, kilęs nuo Rietavo, čia surado kalvio dukrą Elzbietą Vaišvilaitę.
1975 m. baigęs Vidsodžio aštuonmetę mokyklą įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą. Jį baigęs 1979 m. gavo dailininko vykdytojo diplomą ir įgijo meninio metalo apdirbimo kalvio kvalifikaciją. 2000 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgijo žurnalisto specialybę.
1979 m. buvo pašauktas į karinę tarnybą, grįžęs dirbo dailininku Palangos komunalinių įmonių kombinate.
1983 m. laimėjo konkursą į Lietuvos televizijos diktoriaus pareigas ir dirbo šį darbą iki tragiškų 1991 m. sausio įvykių.
Po 1991 m. sausio 13 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose įrengus televizijos studiją, vienas pirmųjų skaitė „Žinių“ ir „Panoramos“ laidas, rengė laidas apie savanorius, o 1991 m. gegužės 11 d. tapo Krašto apsaugos departamento Informacinės gynybos skyriaus viršininku.
Vėliau buvo Krašto apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas ir ministerijos atstovas spaudai.
Su pirmaisiais kariuomenės kūrėjais jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės leitenanto, vėliau – vyresniojo leitenanto karininko laipsnis, išduotas tarnybinis ginklas. Apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ ir „Kariuomenės kūrėjų savanorių“ medaliais.
1993 m. baigęs Suomijos įmonės „Oy Telefakta“ reklamos organizavimo kursus, kurį laiką dirbo šios firmos reklamos organizavimo vadovu.
1997 m. pradėjo dirbti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos atstovu spaudai, vėliau tapo šios ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėju.
1998 m. buvo pakviestas dirbti į Vidaus reikalų ministeriją atstovu spaudai.
1999 m. pradėjo dirbti Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus patarėju.
2004–2006 m. – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, 2006 m. vasario–gegužės mėn. – AB „Lietuvos paštas“ Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas.
Nuo 2006 m. birželio iki dabar – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas.
Stažavosi įvairiose srityse: viešųjų ryšių – „Amerikos balse“ Vašingtone, vadybos – Norvegijos Oslo komunoje, žmogaus teisių – Latvijos universitete Rygoje, lygių galimybių – Vašingtone ir Niujorke. 2003 m. buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Varšuvos biuro ekspertas Azerbaidžane. Jungtinių Tautų vystymo programos Baltarusijoje kvietimu 2003 m. buvo Minske vykusių renginių, skirtų žmogaus teisėms aptarti, konsultantas.
Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas. Buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Socialinių ir humanitarinių mokslų komiteto Žmogaus teisių pakomitečio narys. Dalyvauja įvairiose konferencijose ir skaito pranešimus žmogaus teisių, lygių galimybių, smurto buityje, prekybos žmonėmis, žurnalistinės etikos klausimais. Organizuoja seminarus „Tėvystės mokymas“ ir „Vyro vaidmuo šeimoje“.
Surinko ir išleido lietuvių poetų eilėraščių rinkinius „Tėvui, nors tiek“ (2008) ir „Nors tegu truputį Kalėdos turi būti“ (2011), 2010 m. išleido savo eilėraščių knygą „Laikas meilėje sutampa“.
Mėgsta literatūrą, poeziją, tapybą, kartais medžioja, yra kelionių automobiliu entuziastas.
Didžiąją dalį laisvalaikio skiria šeimai. Su dzūke žmona Kristina augina sūnų Agnį Algirdą. Iš pirmosios santuokos turi sūnų Mindaugą Igną.
1975 m. baigęs Vidsodžio aštuonmetę mokyklą įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą. Jį baigęs 1979 m. gavo dailininko vykdytojo diplomą ir įgijo meninio metalo apdirbimo kalvio kvalifikaciją. 2000 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įgijo žurnalisto specialybę.
1979 m. buvo pašauktas į karinę tarnybą, grįžęs dirbo dailininku Palangos komunalinių įmonių kombinate.
1983 m. laimėjo konkursą į Lietuvos televizijos diktoriaus pareigas ir dirbo šį darbą iki tragiškų 1991 m. sausio įvykių.
Po 1991 m. sausio 13 d. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose įrengus televizijos studiją, vienas pirmųjų skaitė „Žinių“ ir „Panoramos“ laidas, rengė laidas apie savanorius, o 1991 m. gegužės 11 d. tapo Krašto apsaugos departamento Informacinės gynybos skyriaus viršininku.
Vėliau buvo Krašto apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas ir ministerijos atstovas spaudai.
Su pirmaisiais kariuomenės kūrėjais jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės leitenanto, vėliau – vyresniojo leitenanto karininko laipsnis, išduotas tarnybinis ginklas. Apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ ir „Kariuomenės kūrėjų savanorių“ medaliais.
1993 m. baigęs Suomijos įmonės „Oy Telefakta“ reklamos organizavimo kursus, kurį laiką dirbo šios firmos reklamos organizavimo vadovu.
1997 m. pradėjo dirbti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos atstovu spaudai, vėliau tapo šios ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėju.
1998 m. buvo pakviestas dirbti į Vidaus reikalų ministeriją atstovu spaudai.
1999 m. pradėjo dirbti Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus patarėju.
2004–2006 m. – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, 2006 m. vasario–gegužės mėn. – AB „Lietuvos paštas“ Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas.
Nuo 2006 m. birželio iki dabar – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas.
Stažavosi įvairiose srityse: viešųjų ryšių – „Amerikos balse“ Vašingtone, vadybos – Norvegijos Oslo komunoje, žmogaus teisių – Latvijos universitete Rygoje, lygių galimybių – Vašingtone ir Niujorke. 2003 m. buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Varšuvos biuro ekspertas Azerbaidžane. Jungtinių Tautų vystymo programos Baltarusijoje kvietimu 2003 m. buvo Minske vykusių renginių, skirtų žmogaus teisėms aptarti, konsultantas.
Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas. Buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Socialinių ir humanitarinių mokslų komiteto Žmogaus teisių pakomitečio narys. Dalyvauja įvairiose konferencijose ir skaito pranešimus žmogaus teisių, lygių galimybių, smurto buityje, prekybos žmonėmis, žurnalistinės etikos klausimais. Organizuoja seminarus „Tėvystės mokymas“ ir „Vyro vaidmuo šeimoje“.
Surinko ir išleido lietuvių poetų eilėraščių rinkinius „Tėvui, nors tiek“ (2008) ir „Nors tegu truputį Kalėdos turi būti“ (2011), 2010 m. išleido savo eilėraščių knygą „Laikas meilėje sutampa“.
Mėgsta literatūrą, poeziją, tapybą, kartais medžioja, yra kelionių automobiliu entuziastas.
Didžiąją dalį laisvalaikio skiria šeimai. Su dzūke žmona Kristina augina sūnų Agnį Algirdą. Iš pirmosios santuokos turi sūnų Mindaugą Igną.