2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
|
VYTAUTAS BAKASĖNAS Apygarda: Vilniaus - Trakų (Nr.57) Iškėlė: Lietuvos socialdemokratų partija Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos socialdemokratų partija numeris sąraše: 115 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1953 m. gruodžio 18 d.
1960–1971 m. mokėsi Prienų vidurinėje mokykloje.
1971–1977 m. Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Medicinos fakultete studijavo sanitarijos ir epidemiologijos kursą ir įgijo gydytojo higienisto, epidemiologo kvalifikaciją. 1994 m. suteikta aukščiausioji gydytojo epidemiologo kvalifikacinė kategorija.
Nuo 2004 m. – Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktorius.
2003–2004 m. – Lietuvos Respublikos vyriausiasis epidemiologas (Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas).
1997–2003 m. – Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro direktoriaus pavaduotojas.
1991–1997 m. – Respublikinio imunoprofilaktikos centro direktorius.
1990–1991 m. – Respublikinio higienos centro direktoriaus pavaduotojas.
1983–1990 m. Respublikinės sanitarijos epidemiologijos stoties Ypatingai pavojingų infekcijų skyriaus vedėjas.
1978–1983 m. – Respublikinės sanitarijos-epidemiologijos stoties Radiologinės laboratorijos vedėjas.
1977 m. – Respublikinės sanitarijos-epidemiologijos stoties gydytojas higienistas.
1976 m. – Respublikinės sanitarijos-epidemiologijos stoties Radiologinės laboratorijos radiotechnikas.
Tobulinosi: 2010 m. – europiniai viešojo administravimo projektai „Darbuotojų veiklos valdymas“, „Efektyvus vadovavimas“. 2005–2006 m. Lietuvos viešojo administravimo institute – OLYMP-15 programa. 2003 m. Lietuvos viešojo administravimo institute – „Viešosios politikos analizės pagrindai“, „Pranešimų rengimas ir skaitymas“.
2002 m. Lietuvos viešojo administravimo institute – „Europos Sąjungos sveikatos politika“; Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete – „Visuomenės sveikatos komunikacijos ypatumai“; „Visuomenės sveikata integruojantis į Europos Sąjungą“ (Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjunga, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetas).
2001 m. Vilniaus krašto higienistų ir epidemiologų draugija – „Šiuolaikinė visuomenės sveikata – dabartis ir ateities perspektyvos“.
2000 m. – „Nepageidaujamų reakcijų į skiepus epidemiologinė priežiūra ir kontrolė“ (Pietų Afrikos Respublikos Keiptauno universitetas, Pasaulio sveikatos organizacija).
1998 m. – Pasaulio sveikatos organizacijos kursai „Vakcinų tiekimas“.
1991 m. Danijos valstybiniame serumų institute – „Išplėstinės imunizavimo programos vadyba“.
1989 m. Londono universiteto Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje – „Intensyvus epidemiologijos kursas“.
1986 m. – Pasaulio sveikatos organizacijos kursai dėstytojams „Statistika, epidemiologija ir visuomenės sveikata“.
1980 m. Kijevo ypatingai pavojingų infekcijų institute – „Ypatingai pavojingų infekcijų epidemiologinė priežiūra“.
Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjungos narys, Lietuvos imunologų draugijos narys, Vilniaus krašto higienistų vyriausiųjų epidemiologų sąjungos narys.
2004–2008 m. – Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro tarybos narys.
1997–2001 m. – Sveikatos apsaugos ministerijos neetatinis vyriausiasis gydytojas epidemiologas.
1995–1997 m. – Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro patarėjų grupės imunizacijos klausimais narys.
1991–1993 m. – Nacionalinio Jungtinių Tautų vaikų fondo prezidentas.
Koordinavo šiuos Europos Sąjungos finansuojamus projektus: 2009–2011 m. projektai „Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos valdymo stiprinimas tobulinant vadovų ir specialistų kvalifikaciją“, „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas“, „Kokybės vadybos sistemų įdiegimo, sertifikavimo ir darbuotojų mokymo Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje ir dešimtyje jai pavaldžių viešojo administravimo įstaigų paslaugos“.
Turi darbo kompiuteriu įgūdžių.
Didžiausias pomėgis – medžioklė.
Moka anglų, rusų kalbas.
Vedęs.
1960–1971 m. mokėsi Prienų vidurinėje mokykloje.
1971–1977 m. Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Medicinos fakultete studijavo sanitarijos ir epidemiologijos kursą ir įgijo gydytojo higienisto, epidemiologo kvalifikaciją. 1994 m. suteikta aukščiausioji gydytojo epidemiologo kvalifikacinė kategorija.
Nuo 2004 m. – Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktorius.
2003–2004 m. – Lietuvos Respublikos vyriausiasis epidemiologas (Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas).
1997–2003 m. – Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro direktoriaus pavaduotojas.
1991–1997 m. – Respublikinio imunoprofilaktikos centro direktorius.
1990–1991 m. – Respublikinio higienos centro direktoriaus pavaduotojas.
1983–1990 m. Respublikinės sanitarijos epidemiologijos stoties Ypatingai pavojingų infekcijų skyriaus vedėjas.
1978–1983 m. – Respublikinės sanitarijos-epidemiologijos stoties Radiologinės laboratorijos vedėjas.
1977 m. – Respublikinės sanitarijos-epidemiologijos stoties gydytojas higienistas.
1976 m. – Respublikinės sanitarijos-epidemiologijos stoties Radiologinės laboratorijos radiotechnikas.
Tobulinosi: 2010 m. – europiniai viešojo administravimo projektai „Darbuotojų veiklos valdymas“, „Efektyvus vadovavimas“. 2005–2006 m. Lietuvos viešojo administravimo institute – OLYMP-15 programa. 2003 m. Lietuvos viešojo administravimo institute – „Viešosios politikos analizės pagrindai“, „Pranešimų rengimas ir skaitymas“.
2002 m. Lietuvos viešojo administravimo institute – „Europos Sąjungos sveikatos politika“; Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete – „Visuomenės sveikatos komunikacijos ypatumai“; „Visuomenės sveikata integruojantis į Europos Sąjungą“ (Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjunga, Vilniaus kolegija, Vilniaus universitetas).
2001 m. Vilniaus krašto higienistų ir epidemiologų draugija – „Šiuolaikinė visuomenės sveikata – dabartis ir ateities perspektyvos“.
2000 m. – „Nepageidaujamų reakcijų į skiepus epidemiologinė priežiūra ir kontrolė“ (Pietų Afrikos Respublikos Keiptauno universitetas, Pasaulio sveikatos organizacija).
1998 m. – Pasaulio sveikatos organizacijos kursai „Vakcinų tiekimas“.
1991 m. Danijos valstybiniame serumų institute – „Išplėstinės imunizavimo programos vadyba“.
1989 m. Londono universiteto Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje – „Intensyvus epidemiologijos kursas“.
1986 m. – Pasaulio sveikatos organizacijos kursai dėstytojams „Statistika, epidemiologija ir visuomenės sveikata“.
1980 m. Kijevo ypatingai pavojingų infekcijų institute – „Ypatingai pavojingų infekcijų epidemiologinė priežiūra“.
Lietuvos higienistų ir epidemiologų sąjungos narys, Lietuvos imunologų draugijos narys, Vilniaus krašto higienistų vyriausiųjų epidemiologų sąjungos narys.
2004–2008 m. – Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro tarybos narys.
1997–2001 m. – Sveikatos apsaugos ministerijos neetatinis vyriausiasis gydytojas epidemiologas.
1995–1997 m. – Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro patarėjų grupės imunizacijos klausimais narys.
1991–1993 m. – Nacionalinio Jungtinių Tautų vaikų fondo prezidentas.
Koordinavo šiuos Europos Sąjungos finansuojamus projektus: 2009–2011 m. projektai „Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos valdymo stiprinimas tobulinant vadovų ir specialistų kvalifikaciją“, „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas“, „Kokybės vadybos sistemų įdiegimo, sertifikavimo ir darbuotojų mokymo Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje ir dešimtyje jai pavaldžių viešojo administravimo įstaigų paslaugos“.
Turi darbo kompiuteriu įgūdžių.
Didžiausias pomėgis – medžioklė.
Moka anglų, rusų kalbas.
Vedęs.