2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
POVILAS GYLYS Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija numeris sąraše: 8 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje |
Gimė 1948 m. vasario 14 d. Molėtų rajono Didžiokų kaime vargonininko šeimoje.
Mokėsi Molėtų vidurinėje mokykloje, su pagyrimu ją baigė 1965 m. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą studijuoti pramonės ekonomikos. 1969 m. baigė universitetą ir buvo pakviestas dėstyti tame pačiame fakultete. 1971 m. įstojo į aspirantūrą, 1974 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją ekonomikos valdymo turinio, ribų ir sistemiškumo klausimais. Po aspirantūros mokslinius tyrimus tęsė ekonominių procesų pažinimo ir valdymo srityje. 1982 m. buvo suteiktas docento mokslinis vardas.
1982–1983 m. stažavo Norvegijoje, Bergeno aukštojoje ekonomikos ir verslo administravimo mokykloje. Stažuotės tema buvo ekonomikos valdymo teorija ir praktika Vakarų šalyse.
1990 m. apgynė daktaro (habilitacinę) disertaciją, joje nagrinėjo ekonominių procesų pažinimo ir valdymo klausimus. 1991 m. jau pagal nepriklausomos Lietuvos įstatymus buvo suteiktas profesoriaus mokslinis vardas.
Prasidėjus Atgimimui nuo pat pradžių įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, daugiausia reiškėsi Vilniaus universitete. Buvo vienas aktyviausių Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo TSKP proceso organizatorių. Savarankiškoje LKP buvo išrinktas Centro komiteto sekretoriumi. Kartu suaktyvino publicistinę, ekonominių žinių populiarinimo veiklą.
Vykstant visuomeninio gyvenimo demokratizacijai ir stiprėjant valstybės atkūrimo aspiracijoms, buvo Vilniaus universiteto Vadybos katedros reorganizavimo (1989 m.) į Tarptautinių ekonominių santykių ir vadybos katedrą iniciatorius ir pirmasis jos vedėjas. Iki tol tarptautinių santykių studijos Lietuvoje buvo uždraustos.
1992 m. stažavo Kanadoje Saint-Mary universitete (Halifaksas). Stažuotės tema – bankai ir finansai modernioje ekonomikoje.
1992 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, Seimo nariu dirbo dvi kadencijas iki 2000 m. 1992–1996 m. buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys, ėjo užsienio reikalų ministro pareigas.
2000 m. savanoriškai pasitraukęs iš politikos ir partinės veiklos grįžo į akademinį gyvenimą: pradžioje dirbo Lietuvos teisės universitete (dabar – Mykolo Romerio universitetas), o nuo 2003 m. – Vilniaus universitete. Nuo to laiko iki dabar vadovauja Teorinės ekonomikos katedrai. Parašė dvi mokslines biografijas ir daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių. Pastarąjį dešimtmetį aktyviai dalyvauja mokslo populiarinimo ir publicistinėje veikloje: paskelbė apie 100 mokslo populiarinimo ir publicistinių straipsnių, dalyvavo dešimtyse radijo ir televizijos laidų, davė daugiau kaip 1000 interviu Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai ekonomikos ir politikos klausimais, skaitė mokslinius pranešimus konferencijose Londone, Pekine, Vroclave, Sankt Peterburge, Minske.
Šiuo metu yra Vilniaus universiteto Senato ir VU Ekonomikos fakulteto tarybos narys. Iki 2010 m. buvo VU mokslinio žurnalo „Ekonomika“ vyriausiasis redaktorius, dabar – šio žurnalo redkolegijos narys. Keletą metų buvo Valstybinio mokslo ir studijų fondo (VMSF) Socialinių mokslų komiteto pirmininkas. Pastaruosius metus buvo dviejų didelių tarptautinių konferencijų organizacinių ir mokslinių komitetų pirmininkas, penkių konferencijų mokslinių komitetų narys. Dabar yra Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas ir Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkas. Tarptautinėje ekonomistų asociacijoje eina tarybos nario pareigas.
2009 m. už akademinę veiklą apdovanotas Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premija. Už visuomeninę veiklą apdovanotas vienu Lietuvos Respublikos ir penkiais užsienio šalių ordinais.
Mokėsi Molėtų vidurinėje mokykloje, su pagyrimu ją baigė 1965 m. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą studijuoti pramonės ekonomikos. 1969 m. baigė universitetą ir buvo pakviestas dėstyti tame pačiame fakultete. 1971 m. įstojo į aspirantūrą, 1974 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją ekonomikos valdymo turinio, ribų ir sistemiškumo klausimais. Po aspirantūros mokslinius tyrimus tęsė ekonominių procesų pažinimo ir valdymo srityje. 1982 m. buvo suteiktas docento mokslinis vardas.
1982–1983 m. stažavo Norvegijoje, Bergeno aukštojoje ekonomikos ir verslo administravimo mokykloje. Stažuotės tema buvo ekonomikos valdymo teorija ir praktika Vakarų šalyse.
1990 m. apgynė daktaro (habilitacinę) disertaciją, joje nagrinėjo ekonominių procesų pažinimo ir valdymo klausimus. 1991 m. jau pagal nepriklausomos Lietuvos įstatymus buvo suteiktas profesoriaus mokslinis vardas.
Prasidėjus Atgimimui nuo pat pradžių įsitraukė į Sąjūdžio veiklą, daugiausia reiškėsi Vilniaus universitete. Buvo vienas aktyviausių Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo TSKP proceso organizatorių. Savarankiškoje LKP buvo išrinktas Centro komiteto sekretoriumi. Kartu suaktyvino publicistinę, ekonominių žinių populiarinimo veiklą.
Vykstant visuomeninio gyvenimo demokratizacijai ir stiprėjant valstybės atkūrimo aspiracijoms, buvo Vilniaus universiteto Vadybos katedros reorganizavimo (1989 m.) į Tarptautinių ekonominių santykių ir vadybos katedrą iniciatorius ir pirmasis jos vedėjas. Iki tol tarptautinių santykių studijos Lietuvoje buvo uždraustos.
1992 m. stažavo Kanadoje Saint-Mary universitete (Halifaksas). Stažuotės tema – bankai ir finansai modernioje ekonomikoje.
1992 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, Seimo nariu dirbo dvi kadencijas iki 2000 m. 1992–1996 m. buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys, ėjo užsienio reikalų ministro pareigas.
2000 m. savanoriškai pasitraukęs iš politikos ir partinės veiklos grįžo į akademinį gyvenimą: pradžioje dirbo Lietuvos teisės universitete (dabar – Mykolo Romerio universitetas), o nuo 2003 m. – Vilniaus universitete. Nuo to laiko iki dabar vadovauja Teorinės ekonomikos katedrai. Parašė dvi mokslines biografijas ir daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių. Pastarąjį dešimtmetį aktyviai dalyvauja mokslo populiarinimo ir publicistinėje veikloje: paskelbė apie 100 mokslo populiarinimo ir publicistinių straipsnių, dalyvavo dešimtyse radijo ir televizijos laidų, davė daugiau kaip 1000 interviu Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai ekonomikos ir politikos klausimais, skaitė mokslinius pranešimus konferencijose Londone, Pekine, Vroclave, Sankt Peterburge, Minske.
Šiuo metu yra Vilniaus universiteto Senato ir VU Ekonomikos fakulteto tarybos narys. Iki 2010 m. buvo VU mokslinio žurnalo „Ekonomika“ vyriausiasis redaktorius, dabar – šio žurnalo redkolegijos narys. Keletą metų buvo Valstybinio mokslo ir studijų fondo (VMSF) Socialinių mokslų komiteto pirmininkas. Pastaruosius metus buvo dviejų didelių tarptautinių konferencijų organizacinių ir mokslinių komitetų pirmininkas, penkių konferencijų mokslinių komitetų narys. Dabar yra Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas ir Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkas. Tarptautinėje ekonomistų asociacijoje eina tarybos nario pareigas.
2009 m. už akademinę veiklą apdovanotas Vilniaus universiteto Rektoriaus mokslo premija. Už visuomeninę veiklą apdovanotas vienu Lietuvos Respublikos ir penkiais užsienio šalių ordinais.