2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
ALGIRDAS VACLOVAS PATACKAS Apygarda: Žaliakalnio (Nr.14) Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: „Drąsos kelias“ politinė partija numeris sąraše: 3 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Gimė 1943 m. rugsėjo 28 d. Trakuose. Tėvas Antanas Patackas – advokatas, motina Marija – lietuvių kalbos mokytoja.
1960 m. baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, 1966 m. – Kauno politechnikos institutą, inžinierius technologas. Studijuodamas dirbo Kauno radijo gamykloje darbininku, baigęs institutą – Jonavos azotinių trąšų gamykloje. Nuo 1968 m. – Lietuvos mokslų akademijos aspirantas, vėliau – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 9 mokslinių straipsnių iš elektrochemijos srities autorius. Parsidėjus politiniams persekiojimams, perėjo dirbti į Lietuvos geologijos mokslinio tyrimo institutą inžinieriumi, iš ten KGB nurodymu pašalinus, 1980–1990 m. dirbo Kauno melioracijos eksploatavimo valdyboje darbininku (remontininku).
1986–1987 m. pagal LTSR BK 199/1 str. buvo kalinamas už pogrindžio leidinių („Lietuvos ateitis“, „Pastogė“, „ETHOS“) redagavimą ir leidimą. Prasidėjus atgimimui dėstė etiką, kultūros filosofiją ir baltų kultūrą Kauno politechnikos institute, Vytauto Didžiojo universitete ir kt.
Dalyvavo Sąjūdžio veikloje: 1988–1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, vėliau – LPS Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio seimų narys.
1990 m. Kauno Žaliakalnio rinkimų apygardoje buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės akto signataras, turi laisvės kovų dalyvio statusą.
1992–1996 m., 1996–2000 m. kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys. Priklausė Sąjūdžio, vėliau – Krikščionių-demokratų frakcijoms. Dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros, Nacionalinio saugumo komitetuose, Baltijos šalių bei Lenkijos-Lietuvos parlamentinėse asamblėjose, vadovavo Lietuvos ir Čekijos tarpparlamentinių ryšių grupei.
2000–2002 m. dirbo krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. Nuo 2002-ųjų dirba Kauno įgulos Karininkų Ramovėje viešųjų ryšių specialistu, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų komisijos narys.
Dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą, buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys, pirmosios egzaminų komisijos pirmininkas. Yra paskelbęs straipsnių baltų kultūros, indoeuropeistikos klausimais, publicistinėmis temomis, išleidęs 8 knygas: „Gimties virsmas“ (1990), „Vestuvinis virsmas“ (1990), „Mirties virsmas“ (1993), „Virsmų Knyga“ (2002), „Galindiana“ (2010), publicistikos rinktinę „Pastogės Lietuva“ (2010) ir poezijos bei prozos knygeles „Vėjų pagairėje“ (2006), „Aisa“ (literatūriniu slapyvardžiu). Parengė spaudai (kompiuterinis variantas) lituanistikos rinktinę „Litua’i“ (2012) ir knygą „Karininkų Ramovė kaip paminklas tarpukario Lietuvos karininkijai“.
Pirmųjų Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų (1965–1966) prizininkas.
Apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, Garbės savanorio ženklas ir vardas, už publicistiką – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.
1960 m. baigė Kauno 14-ąją vidurinę mokyklą, 1966 m. – Kauno politechnikos institutą, inžinierius technologas. Studijuodamas dirbo Kauno radijo gamykloje darbininku, baigęs institutą – Jonavos azotinių trąšų gamykloje. Nuo 1968 m. – Lietuvos mokslų akademijos aspirantas, vėliau – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 9 mokslinių straipsnių iš elektrochemijos srities autorius. Parsidėjus politiniams persekiojimams, perėjo dirbti į Lietuvos geologijos mokslinio tyrimo institutą inžinieriumi, iš ten KGB nurodymu pašalinus, 1980–1990 m. dirbo Kauno melioracijos eksploatavimo valdyboje darbininku (remontininku).
1986–1987 m. pagal LTSR BK 199/1 str. buvo kalinamas už pogrindžio leidinių („Lietuvos ateitis“, „Pastogė“, „ETHOS“) redagavimą ir leidimą. Prasidėjus atgimimui dėstė etiką, kultūros filosofiją ir baltų kultūrą Kauno politechnikos institute, Vytauto Didžiojo universitete ir kt.
Dalyvavo Sąjūdžio veikloje: 1988–1990 m. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, vėliau – LPS Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio seimų narys.
1990 m. Kauno Žaliakalnio rinkimų apygardoje buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės akto signataras, turi laisvės kovų dalyvio statusą.
1992–1996 m., 1996–2000 m. kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narys. Priklausė Sąjūdžio, vėliau – Krikščionių-demokratų frakcijoms. Dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros, Nacionalinio saugumo komitetuose, Baltijos šalių bei Lenkijos-Lietuvos parlamentinėse asamblėjose, vadovavo Lietuvos ir Čekijos tarpparlamentinių ryšių grupei.
2000–2002 m. dirbo krašto apsaugos sistemoje, dalyvavo specialiosiose Užsienio reikalų ministerijos bei Seimo misijose Čečėnijoje ir Gruzijoje. Nuo 2002-ųjų dirba Kauno įgulos Karininkų Ramovėje viešųjų ryšių specialistu, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų komisijos narys.
Dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą, buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato narys, pirmosios egzaminų komisijos pirmininkas. Yra paskelbęs straipsnių baltų kultūros, indoeuropeistikos klausimais, publicistinėmis temomis, išleidęs 8 knygas: „Gimties virsmas“ (1990), „Vestuvinis virsmas“ (1990), „Mirties virsmas“ (1993), „Virsmų Knyga“ (2002), „Galindiana“ (2010), publicistikos rinktinę „Pastogės Lietuva“ (2010) ir poezijos bei prozos knygeles „Vėjų pagairėje“ (2006), „Aisa“ (literatūriniu slapyvardžiu). Parengė spaudai (kompiuterinis variantas) lituanistikos rinktinę „Litua’i“ (2012) ir knygą „Karininkų Ramovė kaip paminklas tarpukario Lietuvos karininkijai“.
Pirmųjų Lietuvos ir Baltijos šalių kultūrizmo čempionatų (1965–1966) prizininkas.
Apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, Garbės savanorio ženklas ir vardas, už publicistiką – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.