Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Stanislovas GUŠČIUS Apygarda: Rokiškio (Nr.50) Iškėlė: Lietuvos socialdemokratų sąjunga Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos socialdemokratų sąjunga numeris sąraše: 30 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1960 m. lapkričio 21 d. Plungėje Sibiro tremtinių šeimoje.
1968 m. pradėjo lankyti pirmą klasę Plungės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – A. Jucio pagrindinė mokykla). 1976 m. baigė aštuonias klases, įstojo į Plungės statybos technikumą, jį baigė 1980 m. Tais pačiais metais gegužės 9 d. jau avėjo sovietinės armijos kerziniais batais Tambovo mokomajame dalinyje, rudenį buvo perkeltas į Rytų Vokietiją radijo žvalgybos batalioną. Atitarnavęs dvejus metus liko liktiniu praporščiku ir tęsė tarnybą. 1984 m. rugpjūčio mėn. iš armijos buvo atleistas neva „už sovietinės armijos diskreditavimą“, o iš tikrųjų už tai, kad palaikė gerus ryšius su rytų vokiečiais. Grįžęs į Lietuvą Vilniuje pradėjo dirbti Vilniaus statybos tresto Statybos ir montavimo valdyboje Nr. 17 betonuotoju.
1988 m. pavasarį prasidėjus Atgimimui, aktyviai įsijungė į jo veiklą – dalyvavo įvairiuose mitinguose ir akcijose. 1989 m. rudenį įstojo į Darbininkų sąjungą. 1990 m. pavasarį tapo Šaulių sąjungos ir Demokratų partijos nariu. Paskelbus Nepriklausomybės atkūrimo aktą, užsirašė į savanorius ir gegužės mėn. su kitais savanoriais saugojo Spaudos rūmus ir kitus svarbius valstybės objektus.
1991 m. sausio mėn. pradėjo mokytis Kaune susikūrusiuose karininkų kursuose. Prasidėjus kruviniems sausio įvykiams kartu su kitais kursų klausytojais ir dėstytojais sausio 8 d. atvyko saugoti parlamento rūmų. Čia sausio 11 d. kartu su kitais savanoriais prisiekė ginti Lietuvos Nepriklausomybę. Parlamento rūmuose išbuvo iki vasario vidurio ir grįžo į Kauną tęsti mokslų.
Po kursų tų pačių metų liepos mėnesį buvo paskirtas į Pasienio apsaugos tarnybą Vilniaus miesto užkardos budėtoju. 1990 m. prasidėjus rugpjūčio pučui vėl budėjo parlamento rūmuose.
1992 m. kovo mėn. buvo suteiktas pirmasis karininko – jaunesniojo leitenanto laipsnis. 1992 m. perėjo į įsikūrusią Krašto apsaugos mokyklos mokymo aptarnavimo bataliono aptarnavimo kuopą būrio vadu.
1993 m. lapkritį buvo pakeltas į Krašto apsaugos ministerijos Statybos ir remonto tarnybą. 1994 m. perėjo į Lietuvos kariuomenės generalinį štabą Operatyvinės valdybos operacinio valdymo skyriaus mobilios vadavietės vyr. specialistu.
1996 m. įvykus reorganizacijai buvo perkeltas į Gedimino štabo batalioną Kariuomenės vadavietės operatyvinio budėtojo padėjėju, o nuo 1998 m. – operatyviniu budėtoju.
2000 m. buvo perkeltas į kapitonus. Tais pačiais metais buvo perkeltas į KASP Žemaičių apygardos 10-ąją rinktinę Telšiuose. 2005 m. ruošiantis išformuoti 10-ąją rinktinę buvo perkeltas į KASP Žemaičių apygardos 3-iąją rinktinę Klaipėdoje. 2007 m. buvo perkeltas į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomąjį batalioną Klaipėdoje. Tarnaudamas kariuomenėje vykdė įvairias pareigas.
2007 m. lapkričio 30 d., sukakus nustatytam amžiui, buvo išleistas į atsargą.
2007 m. neakivaizdžiai baigė Vilniaus statybos ir dizaino kolegiją ir įgijo statybos inžinerijos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir inžinieriaus kvalifikaciją.
Yra Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys. Apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu, „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių“ medaliu ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos „Buvome, esame, būsime“ medaliu.
Vedęs. Žmona Asta. Sūnus Radvilas – Vilniaus M. Daukšos vidurinės mokyklos 8 klasės moksleivis.
1968 m. pradėjo lankyti pirmą klasę Plungės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – A. Jucio pagrindinė mokykla). 1976 m. baigė aštuonias klases, įstojo į Plungės statybos technikumą, jį baigė 1980 m. Tais pačiais metais gegužės 9 d. jau avėjo sovietinės armijos kerziniais batais Tambovo mokomajame dalinyje, rudenį buvo perkeltas į Rytų Vokietiją radijo žvalgybos batalioną. Atitarnavęs dvejus metus liko liktiniu praporščiku ir tęsė tarnybą. 1984 m. rugpjūčio mėn. iš armijos buvo atleistas neva „už sovietinės armijos diskreditavimą“, o iš tikrųjų už tai, kad palaikė gerus ryšius su rytų vokiečiais. Grįžęs į Lietuvą Vilniuje pradėjo dirbti Vilniaus statybos tresto Statybos ir montavimo valdyboje Nr. 17 betonuotoju.
1988 m. pavasarį prasidėjus Atgimimui, aktyviai įsijungė į jo veiklą – dalyvavo įvairiuose mitinguose ir akcijose. 1989 m. rudenį įstojo į Darbininkų sąjungą. 1990 m. pavasarį tapo Šaulių sąjungos ir Demokratų partijos nariu. Paskelbus Nepriklausomybės atkūrimo aktą, užsirašė į savanorius ir gegužės mėn. su kitais savanoriais saugojo Spaudos rūmus ir kitus svarbius valstybės objektus.
1991 m. sausio mėn. pradėjo mokytis Kaune susikūrusiuose karininkų kursuose. Prasidėjus kruviniems sausio įvykiams kartu su kitais kursų klausytojais ir dėstytojais sausio 8 d. atvyko saugoti parlamento rūmų. Čia sausio 11 d. kartu su kitais savanoriais prisiekė ginti Lietuvos Nepriklausomybę. Parlamento rūmuose išbuvo iki vasario vidurio ir grįžo į Kauną tęsti mokslų.
Po kursų tų pačių metų liepos mėnesį buvo paskirtas į Pasienio apsaugos tarnybą Vilniaus miesto užkardos budėtoju. 1990 m. prasidėjus rugpjūčio pučui vėl budėjo parlamento rūmuose.
1992 m. kovo mėn. buvo suteiktas pirmasis karininko – jaunesniojo leitenanto laipsnis. 1992 m. perėjo į įsikūrusią Krašto apsaugos mokyklos mokymo aptarnavimo bataliono aptarnavimo kuopą būrio vadu.
1993 m. lapkritį buvo pakeltas į Krašto apsaugos ministerijos Statybos ir remonto tarnybą. 1994 m. perėjo į Lietuvos kariuomenės generalinį štabą Operatyvinės valdybos operacinio valdymo skyriaus mobilios vadavietės vyr. specialistu.
1996 m. įvykus reorganizacijai buvo perkeltas į Gedimino štabo batalioną Kariuomenės vadavietės operatyvinio budėtojo padėjėju, o nuo 1998 m. – operatyviniu budėtoju.
2000 m. buvo perkeltas į kapitonus. Tais pačiais metais buvo perkeltas į KASP Žemaičių apygardos 10-ąją rinktinę Telšiuose. 2005 m. ruošiantis išformuoti 10-ąją rinktinę buvo perkeltas į KASP Žemaičių apygardos 3-iąją rinktinę Klaipėdoje. 2007 m. buvo perkeltas į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomąjį batalioną Klaipėdoje. Tarnaudamas kariuomenėje vykdė įvairias pareigas.
2007 m. lapkričio 30 d., sukakus nustatytam amžiui, buvo išleistas į atsargą.
2007 m. neakivaizdžiai baigė Vilniaus statybos ir dizaino kolegiją ir įgijo statybos inžinerijos profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir inžinieriaus kvalifikaciją.
Yra Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys. Apdovanotas „Sausio 13-osios atminimo“ medaliu, „Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių“ medaliu ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos „Buvome, esame, būsime“ medaliu.
Vedęs. Žmona Asta. Sūnus Radvilas – Vilniaus M. Daukšos vidurinės mokyklos 8 klasės moksleivis.