Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Jurgis Algirdas BIELINIS BIELIAKAS Apygarda: Kauno kaimiškoji (Nr.66) Iškėlė: Lietuvos socialdemokratų sąjunga Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos socialdemokratų sąjunga numeris sąraše: 23 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1933 m. liepos mėn. 8 d. Narsiečių kaime, Garliavos valsčiuje, Kauno rajone.
1937 m. tėvai persikėlė gyventi į to paties rajono Didvyrių kaimą, Raudondvario valsčių, kur tėvas, kaip savanoris, iš Lietuvos Vyriausybės gavo 2,85 ha žemės.
1940 m. pradėjo lankyti Raudondvario pradžios mokyklą, tačiau, 1947 m. mirus tėvui, teko nutraukti mokslus ir padėti šeimai.
1950 m. baigė Raudondvario septynmetę mokyklą ir pradėjo dirbti Kauno gelžbetonio įmonėje.
1950 m. baigė 9 mėnesių kino mechanikų kursus ir pradėjo dirbti kino mechaniku Širvintų rajone.
1952–1955 m. tarnavo kariuomenėje.
Grįžęs į Kauną, dirbo kino mechaniku, elektriku.
1956 m. įstojo į Kauno politechnikumo vakarinį skyrių. Jį baigė 1961 m. ir įgijo techniko specialybę.
Dirbo energetiku Kauno tvirtinimo detalių gamykloje, vėliau – Jonavos azotinių trąšų gamykloje.
1965 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Jį baigė 1971 m. ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Kauno medicinos technikos įmonėje inžinieriumi.
2001 m. išėjo į pensiją.
Visą laiką domėjosi kraštotyra, paminklų atstatymu. Dar tarybiniais metais organizavo koplytstulpių atstatymą, memorialinių lentų kabinimą atmintinose vietose. Šiuo metu aktyviai dalyvauja Laisvės paminklo (1918–1928 m.) atstatymo organizaciniame darbe Kauno rajono Lapių miestelyje.
Dar gerokai prieš Sąjūdį pradėjo rašyti į spaudą apie vieną skaudžiausių nelaimių – girtuoklystę. Buvo Jonavos Sąjūdžio tarybos narys. Prisidėjo atkuriant Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdį, Baltų ainių blaivybės draugiją.
Nuo pirmųjų dienų dalyvavo atkuriant Socialdemokratų partiją, jos veikloje anuomet dalyvavo ir jo tėvai. Jonavoje buvo įkūręs LSDP 18 žmonių kuopelę. Sekdamas XX amžiaus pradžios socialdemokratų pavyzdžiu, pertvarkos idėjas diegė rusų tautybės žmonėms, kariškiams, organizavo LSDP vadų susitikimą su Ruklos karinio miestelio generolu ir karininkais. Rukliečius slapta „pavaišindavo“ Sąjūdžio rusiška spauda. Tokią spaudą pats siuntė ir vežė į Maskvą ir kitus ragino tai daryti. Sausio įvykių dienomis teko vykti į Maskvą, kur kai kuriems Rusijos AT deputatams padedant pavyko suorganizuoti daugiatūkstantinį mitingą Maniežo aikštėje Lietuvai palaikyti.
Aktyviai dalyvauja visuomeniniame politiniame gyvenime. Yra Kauno knygnešių draugijos pirmininkas, blaivybės draugijų rėmėjas, Lietuvai pagražinti draugijos narys.
Priešindamasis buvusių Komunistų partijos narių įsiliejimui į Lietuvos socialdemokratų partiją, iš jos išstojo. Šiuo metu yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos narys.
Vedęs. Su žmona, buvusia matematikos mokytoja, išaugino dvi dukras. Algė – lituanistė, dirba Liuksemburge, Vaidilutė apgynė disertaciją, ištekėjusi, augina vaikaitę.
1937 m. tėvai persikėlė gyventi į to paties rajono Didvyrių kaimą, Raudondvario valsčių, kur tėvas, kaip savanoris, iš Lietuvos Vyriausybės gavo 2,85 ha žemės.
1940 m. pradėjo lankyti Raudondvario pradžios mokyklą, tačiau, 1947 m. mirus tėvui, teko nutraukti mokslus ir padėti šeimai.
1950 m. baigė Raudondvario septynmetę mokyklą ir pradėjo dirbti Kauno gelžbetonio įmonėje.
1950 m. baigė 9 mėnesių kino mechanikų kursus ir pradėjo dirbti kino mechaniku Širvintų rajone.
1952–1955 m. tarnavo kariuomenėje.
Grįžęs į Kauną, dirbo kino mechaniku, elektriku.
1956 m. įstojo į Kauno politechnikumo vakarinį skyrių. Jį baigė 1961 m. ir įgijo techniko specialybę.
Dirbo energetiku Kauno tvirtinimo detalių gamykloje, vėliau – Jonavos azotinių trąšų gamykloje.
1965 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Jį baigė 1971 m. ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Kauno medicinos technikos įmonėje inžinieriumi.
2001 m. išėjo į pensiją.
Visą laiką domėjosi kraštotyra, paminklų atstatymu. Dar tarybiniais metais organizavo koplytstulpių atstatymą, memorialinių lentų kabinimą atmintinose vietose. Šiuo metu aktyviai dalyvauja Laisvės paminklo (1918–1928 m.) atstatymo organizaciniame darbe Kauno rajono Lapių miestelyje.
Dar gerokai prieš Sąjūdį pradėjo rašyti į spaudą apie vieną skaudžiausių nelaimių – girtuoklystę. Buvo Jonavos Sąjūdžio tarybos narys. Prisidėjo atkuriant Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdį, Baltų ainių blaivybės draugiją.
Nuo pirmųjų dienų dalyvavo atkuriant Socialdemokratų partiją, jos veikloje anuomet dalyvavo ir jo tėvai. Jonavoje buvo įkūręs LSDP 18 žmonių kuopelę. Sekdamas XX amžiaus pradžios socialdemokratų pavyzdžiu, pertvarkos idėjas diegė rusų tautybės žmonėms, kariškiams, organizavo LSDP vadų susitikimą su Ruklos karinio miestelio generolu ir karininkais. Rukliečius slapta „pavaišindavo“ Sąjūdžio rusiška spauda. Tokią spaudą pats siuntė ir vežė į Maskvą ir kitus ragino tai daryti. Sausio įvykių dienomis teko vykti į Maskvą, kur kai kuriems Rusijos AT deputatams padedant pavyko suorganizuoti daugiatūkstantinį mitingą Maniežo aikštėje Lietuvai palaikyti.
Aktyviai dalyvauja visuomeniniame politiniame gyvenime. Yra Kauno knygnešių draugijos pirmininkas, blaivybės draugijų rėmėjas, Lietuvai pagražinti draugijos narys.
Priešindamasis buvusių Komunistų partijos narių įsiliejimui į Lietuvos socialdemokratų partiją, iš jos išstojo. Šiuo metu yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos narys.
Vedęs. Su žmona, buvusia matematikos mokytoja, išaugino dvi dukras. Algė – lituanistė, dirba Liuksemburge, Vaidilutė apgynė disertaciją, ištekėjusi, augina vaikaitę.