Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Antanas MAKŠTUTIS Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Naujoji sąjunga (socialliberalai) numeris sąraše: 118 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje |
Gimė 1946 m. balandžio 21 d. Prienų rajone, Sūkurių kaime, Pietų Lietuvoje.
1964 m. baigė Balbieriškio vidurinę mokyklą.
1970 m. – Kauno politechnikos instituto Mašinų gamybos fakulteto vakarinį skyrių ir įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.
1979 m. baigė Kauno politechnikos instituto Inžinerinės ekonomikos fakulteto neakivaizdinę aspirantūrą ir Leningrado P. Toljačio inžineriniame ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Pagrindinių gamybinių fondų aktyviosios dalies efektyvumo gerinimo metodiniai klausimai statyboje“.
1991 m. Maskvoje G. V. Plechanovo liaudies ūkio institute (dabar – Rusijos ekonomikos akademija) apgynė ekonomikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto) disertaciją „Ūkio valdymo ir savivaldos efektyvumo integrinės formos ir modeliai“.
1965–1982 m. dirbo autošaltkalviu, ekonomistu, inžinieriumi, padalinio ir įmonės vadovu Kauno miesto organizacijose.
1982–1997 m. – Taikomųjų problemų tarybos prie Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, padalinio, įmonės gamybos vadovas Vilniaus miesto organizacijose.
Nuo 1997 m. vasario mėn. – Klaipėdos universiteto Vadybos katedros profesorius.
Nuo 2002 m. rugsėjo mėn. – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Vadybos katedros profesorius.
1971–2008 m. parašė 7 monografijas, 2 mokomąsias knygas, per 161 mokslinį straipsnį, 7 metodines priemones, aktyvus mokslinių konferencijų organizatorius ir dalyvis Lietuvoje ir užsienyje.
Kalba lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų, vokiečių ir rusų kalbomis.
Vedęs, žmona Audronė Makštutienė (Štrausaitė), g. 1961 m., dirba UAB „Humanitas“, o dukros – Laura (g. 1984 m.) ir Greta (g. 1986 m.) yra Vilniaus universiteto ir VGTU studentės.
1964 m. baigė Balbieriškio vidurinę mokyklą.
1970 m. – Kauno politechnikos instituto Mašinų gamybos fakulteto vakarinį skyrių ir įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.
1979 m. baigė Kauno politechnikos instituto Inžinerinės ekonomikos fakulteto neakivaizdinę aspirantūrą ir Leningrado P. Toljačio inžineriniame ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Pagrindinių gamybinių fondų aktyviosios dalies efektyvumo gerinimo metodiniai klausimai statyboje“.
1991 m. Maskvoje G. V. Plechanovo liaudies ūkio institute (dabar – Rusijos ekonomikos akademija) apgynė ekonomikos mokslų daktaro (dabar – habilituoto) disertaciją „Ūkio valdymo ir savivaldos efektyvumo integrinės formos ir modeliai“.
1965–1982 m. dirbo autošaltkalviu, ekonomistu, inžinieriumi, padalinio ir įmonės vadovu Kauno miesto organizacijose.
1982–1997 m. – Taikomųjų problemų tarybos prie Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, padalinio, įmonės gamybos vadovas Vilniaus miesto organizacijose.
Nuo 1997 m. vasario mėn. – Klaipėdos universiteto Vadybos katedros profesorius.
Nuo 2002 m. rugsėjo mėn. – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Vadybos katedros profesorius.
1971–2008 m. parašė 7 monografijas, 2 mokomąsias knygas, per 161 mokslinį straipsnį, 7 metodines priemones, aktyvus mokslinių konferencijų organizatorius ir dalyvis Lietuvoje ir užsienyje.
Kalba lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų, vokiečių ir rusų kalbomis.
Vedęs, žmona Audronė Makštutienė (Štrausaitė), g. 1961 m., dirba UAB „Humanitas“, o dukros – Laura (g. 1984 m.) ir Greta (g. 1986 m.) yra Vilniaus universiteto ir VGTU studentės.