Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
|
Algimantas Valentinas INDRIŪNAS Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Naujoji sąjunga (socialliberalai) numeris sąraše: 35 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje |
Gimė 1925 m. gegužės 21 d. Rokiškio rajono Duokiškio kaime.
1936–1941 m. mokėsi Zarasų ir Rokiškio gimnazijose.
1941 m. su šeima ištremtas į Altajaus kraštą Sibire, 1942 m. – į Jakutiją prie Laptevų jūros.
1944 m. baigė Jakutijos Ustjansko rajono Kazačios vidurinę mokyklą.
1946 m. nelegaliai grįžo į Lietuvą.
1952 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo elektromechaniko specialybę.
1944–1950 m. dirbo kino mechaniku Jakutijoje ir Kaune, 1950–1958 m. – Kauno kino mechanikų mokyklos direktoriumi, 1958–1959 m. – Kauno 2-osios technikos mokyklos direktoriumi.
1959–1961 m. – žurnalo „Mokslas ir technika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1961–1973 m. – šio žurnalo vyriausiasis redaktorius.
Nuo 1962 m. gyvena Vilniuje.
1974–1975 m. dirbo Laikraščių ir žurnalų leidybos susivienijimo „Periodika“ direktoriaus pavaduotoju.
1981 m. apgynė socialinių sistemų valdymo specialybės socialinių mokslų daktaro disertaciją, 1982 m. suteiktas mokslinis docento vardas.
Nuo 1975 m. iki uždarymo 1992 m. dirbo Lietuvos vadybos akademijoje (anksčiau vadinosi Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų tobulinimosi institutu), ėjo docento, katedros vedėjo, fakulteto dekano pareigas.
1993–1996 m. – UAB „Sistema“ docentas.
1992–2000 m. – pensininkas.
2000 m. – Seimo narys. Nuo 2001 m. kovo 13 d. iki 2004 m. lapkričio 14 d. buvo Komisijos Konstitucijos pataisoms rengti narys. Pateikė 167 įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, taip jų įstatymų projektus dėl kurorto statuso suteikimo Birštonui, Druskininkams ir Palangai, dėl pensijų padidinimo rezistencijos ir pasipriešinimo dalyviams, dėl pensijų padidinimo nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11 d. agresijos.
Nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. – Seimo frakcijos seniūno referentas.
Nuo 2006 m. – pensininkas.
Nuo 1959 iki 1990 m. buvo LKP narys. Nuo 1998 m. – Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys. Dabar – šios sąjungos tarybos, prezidiumo narys, Politikos departamento vadovas.
Išleido knygas „Nelegalios karjeros metai: gyvenimo pamokos (2005 m.), „Socialinis liberalizmas ir kitos politinės ideologijos“ (bendraautoris J. Siaurukas) (2004 m.), „Viešosios vadybos strategija Lietuvos [penktoji konstitucija]“ (bendraautoris A. Makštutis) (monografija, 2008 m.).
Be to, yra išleidęs keletą brošiūrų, parašęs keletą straipsnių valstybės valdymo, ekonomikos, gyvenimo lygio, cenzūros žalos visuomenės raidai temomis.
Domisi valstybės valdymo teorijos klausimais, intensyviai studijuoja literatūrą šia tema.
Pomėgiai: žvejyba, techninė kūryba, mokslinės ir grožinės literatūros skaitymas.
Moka vokiečių ir rusų kalbas.
Žmona Danutė Ona – pensininkė. Turi du sūnus – Artūrą (gim. 1956 m.) ir Justą (gim. 1973 m.).
1936–1941 m. mokėsi Zarasų ir Rokiškio gimnazijose.
1941 m. su šeima ištremtas į Altajaus kraštą Sibire, 1942 m. – į Jakutiją prie Laptevų jūros.
1944 m. baigė Jakutijos Ustjansko rajono Kazačios vidurinę mokyklą.
1946 m. nelegaliai grįžo į Lietuvą.
1952 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo elektromechaniko specialybę.
1944–1950 m. dirbo kino mechaniku Jakutijoje ir Kaune, 1950–1958 m. – Kauno kino mechanikų mokyklos direktoriumi, 1958–1959 m. – Kauno 2-osios technikos mokyklos direktoriumi.
1959–1961 m. – žurnalo „Mokslas ir technika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1961–1973 m. – šio žurnalo vyriausiasis redaktorius.
Nuo 1962 m. gyvena Vilniuje.
1974–1975 m. dirbo Laikraščių ir žurnalų leidybos susivienijimo „Periodika“ direktoriaus pavaduotoju.
1981 m. apgynė socialinių sistemų valdymo specialybės socialinių mokslų daktaro disertaciją, 1982 m. suteiktas mokslinis docento vardas.
Nuo 1975 m. iki uždarymo 1992 m. dirbo Lietuvos vadybos akademijoje (anksčiau vadinosi Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų tobulinimosi institutu), ėjo docento, katedros vedėjo, fakulteto dekano pareigas.
1993–1996 m. – UAB „Sistema“ docentas.
1992–2000 m. – pensininkas.
2000 m. – Seimo narys. Nuo 2001 m. kovo 13 d. iki 2004 m. lapkričio 14 d. buvo Komisijos Konstitucijos pataisoms rengti narys. Pateikė 167 įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, taip jų įstatymų projektus dėl kurorto statuso suteikimo Birštonui, Druskininkams ir Palangai, dėl pensijų padidinimo rezistencijos ir pasipriešinimo dalyviams, dėl pensijų padidinimo nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11 d. agresijos.
Nuo 2004 m. lapkričio 23 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. – Seimo frakcijos seniūno referentas.
Nuo 2006 m. – pensininkas.
Nuo 1959 iki 1990 m. buvo LKP narys. Nuo 1998 m. – Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys. Dabar – šios sąjungos tarybos, prezidiumo narys, Politikos departamento vadovas.
Išleido knygas „Nelegalios karjeros metai: gyvenimo pamokos (2005 m.), „Socialinis liberalizmas ir kitos politinės ideologijos“ (bendraautoris J. Siaurukas) (2004 m.), „Viešosios vadybos strategija Lietuvos [penktoji konstitucija]“ (bendraautoris A. Makštutis) (monografija, 2008 m.).
Be to, yra išleidęs keletą brošiūrų, parašęs keletą straipsnių valstybės valdymo, ekonomikos, gyvenimo lygio, cenzūros žalos visuomenės raidai temomis.
Domisi valstybės valdymo teorijos klausimais, intensyviai studijuoja literatūrą šia tema.
Pomėgiai: žvejyba, techninė kūryba, mokslinės ir grožinės literatūros skaitymas.
Moka vokiečių ir rusų kalbas.
Žmona Danutė Ona – pensininkė. Turi du sūnus – Artūrą (gim. 1956 m.) ir Justą (gim. 1973 m.).