Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Alfonsas NORKUS Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos socialdemokratų partija numeris sąraše: 138 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje |
Gimė 1951 m. birželio 1 d. Šilutės rajono Vainuto miestelyje.
1970 m. baigė Žemaičių Naumiesčio vidurinę mokyklą ir įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultetą. 1976 m. įgijo žemės ūkio inžinieriaus mechaniko specialybę. 1999 m. Lietuvos žemės ūkio universitete įgijo profesijos edukologijos magistro kvalifikaciją.
Dirbti pradėjo 1976 m. Joniškio rajono Satkūnų paukštininkystės tarybiniame ūkyje inžinieriumi. 1979–1981 m. dirbo Plungės rajono Rietavo tarybiniame ūkyje-technikume dėstytoju, 1981–1983 m. – direktoriaus pavaduotoju gamybai. 1983–1996 m. dirbo Biržų rajono Vabalninko tarybinio ūkio-technikumo (vėliau – žemės ūkio mokykla) direktoriumi, 1996–1998 m. – Kauno aukštesniosios žemės ūkio mokyklos direktoriumi. 1988–2000 m. – Lietuvos žemės ūkio universiteto lektoriumi, tai buvo pagrindinė darbovietė. Nuo 2001 m. iki šiol Lietuvos žemės ūkio universiteto lektoriaus pareigos nėra pagrindinės. 1999–2006 m. dirbo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų profesinio mokymo vyriausiuoju specialistu. 2006 m. buvo išrinktas Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotoju, 2007 m. – tarybos sekretoriumi.
Visą laiką daug dėmesio skyrė profesiniam tobulėjimui. 2003–2077 m. kėlė kvalifikaciją įvairiuose Lietuvos ir užsienio šalių kursuose.
Dirbdamas pedagoginį darbą vykdė mokslinę ir metodinę veiklą. Su Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkais nagrinėjo šias temas: 2003 m. – „Ištirti ūkininkų profesinio pasirengimo lygį ir parengti ūkininkų arba jų partnerių profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimus“, 2005 m. – „Traktorininkų rengimo kvalifikacinių reikalavimų parengimas“.
2003 m. parengė suaugusiųjų mokymo modulius „Tęstinis profesinis mokymas“, „Pedagoginiai pradmenys žemdirbių švietimo organizatoriams“ ir bakalauro studijų modulį „Prevencijos pedagogika“, išleido metodinę priemonę „Suaugusiųjų tęstinis profesinis mokymas“, 2004 m. – informacinį leidinį ūkininkams „Neformalaus mokymo formalizavimas“, 2005 m. buvo leidinio „Žemės ūkio taikomųjų tyrimų praktinis pritaikymas“ bendraautoris.
2003 m. parašė mokslinį straipsnį „Žemdirbiškų profesijų standartų turinio metodologijos esminiai bruožai vykdant bendrą Europos Sąjungos Leonadro da Vinčio programos projektą „Profesinio mokymo galimybės Lietuvoje“, 2005 m. – „Profesijos pedagogų kvalifikacija žemdirbiškų profesijų darbuotojus rengiančiose mokyklose“.
Dalyvauja visuomeninėje veikloje. Nuo 2000 m. – Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, nuo 2002 m. – Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio profesinio mokymo programų centrinės ekspertų komisijos narys, nuo 2003 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno rajono skyriaus tarybos ir prezidiumo narys, nuo 2007 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos narys ir Kauno rajono savivaldybės 4 komisijų bei darbo grupių narys ir 5 komisijų bei darbo grupių pirmininkas.
Šiek tiek moka rusų kalbą, gerai anglų kalbą.
Dirba kompiuteriu.
Vedęs 1971 m., žmona – Zita Dragūnaitė. 1972 m. gimė sūnus Linas, 1973 m. – duktė Sonata.
1970 m. baigė Žemaičių Naumiesčio vidurinę mokyklą ir įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultetą. 1976 m. įgijo žemės ūkio inžinieriaus mechaniko specialybę. 1999 m. Lietuvos žemės ūkio universitete įgijo profesijos edukologijos magistro kvalifikaciją.
Dirbti pradėjo 1976 m. Joniškio rajono Satkūnų paukštininkystės tarybiniame ūkyje inžinieriumi. 1979–1981 m. dirbo Plungės rajono Rietavo tarybiniame ūkyje-technikume dėstytoju, 1981–1983 m. – direktoriaus pavaduotoju gamybai. 1983–1996 m. dirbo Biržų rajono Vabalninko tarybinio ūkio-technikumo (vėliau – žemės ūkio mokykla) direktoriumi, 1996–1998 m. – Kauno aukštesniosios žemės ūkio mokyklos direktoriumi. 1988–2000 m. – Lietuvos žemės ūkio universiteto lektoriumi, tai buvo pagrindinė darbovietė. Nuo 2001 m. iki šiol Lietuvos žemės ūkio universiteto lektoriaus pareigos nėra pagrindinės. 1999–2006 m. dirbo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų profesinio mokymo vyriausiuoju specialistu. 2006 m. buvo išrinktas Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotoju, 2007 m. – tarybos sekretoriumi.
Visą laiką daug dėmesio skyrė profesiniam tobulėjimui. 2003–2077 m. kėlė kvalifikaciją įvairiuose Lietuvos ir užsienio šalių kursuose.
Dirbdamas pedagoginį darbą vykdė mokslinę ir metodinę veiklą. Su Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkais nagrinėjo šias temas: 2003 m. – „Ištirti ūkininkų profesinio pasirengimo lygį ir parengti ūkininkų arba jų partnerių profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimus“, 2005 m. – „Traktorininkų rengimo kvalifikacinių reikalavimų parengimas“.
2003 m. parengė suaugusiųjų mokymo modulius „Tęstinis profesinis mokymas“, „Pedagoginiai pradmenys žemdirbių švietimo organizatoriams“ ir bakalauro studijų modulį „Prevencijos pedagogika“, išleido metodinę priemonę „Suaugusiųjų tęstinis profesinis mokymas“, 2004 m. – informacinį leidinį ūkininkams „Neformalaus mokymo formalizavimas“, 2005 m. buvo leidinio „Žemės ūkio taikomųjų tyrimų praktinis pritaikymas“ bendraautoris.
2003 m. parašė mokslinį straipsnį „Žemdirbiškų profesijų standartų turinio metodologijos esminiai bruožai vykdant bendrą Europos Sąjungos Leonadro da Vinčio programos projektą „Profesinio mokymo galimybės Lietuvoje“, 2005 m. – „Profesijos pedagogų kvalifikacija žemdirbiškų profesijų darbuotojus rengiančiose mokyklose“.
Dalyvauja visuomeninėje veikloje. Nuo 2000 m. – Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, nuo 2002 m. – Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio profesinio mokymo programų centrinės ekspertų komisijos narys, nuo 2003 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno rajono skyriaus tarybos ir prezidiumo narys, nuo 2007 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos narys ir Kauno rajono savivaldybės 4 komisijų bei darbo grupių narys ir 5 komisijų bei darbo grupių pirmininkas.
Šiek tiek moka rusų kalbą, gerai anglų kalbą.
Dirba kompiuteriu.
Vedęs 1971 m., žmona – Zita Dragūnaitė. 1972 m. gimė sūnus Linas, 1973 m. – duktė Sonata.