Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Ričardas MALKEVIČIUS Apygarda: Šilalės - Šilutės (Nr.33) Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai numeris sąraše: 68 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1954 m. liepos 22 d. Klaipėdoje. Tėvas – Stasys Malkevičius, inžinierius elektrikas, mokslininkas, išradėjas, Kovo 11-osios Akto signataras, šiuo metu pensininkas. Mama – gydytoja stomatologė, šiuo metu pensininkė.
1972 m. baigė Klaipėdos 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Vydūno gimnazija) ir įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar – KTU) studijuoti elektros pavarų ir pramonės įmonių automatizavimo. Po studijų 1978 m. liko dirbti mokslinį darbą Teorinės elektrotechnikos katedroje. 1985 m. Leningrado admirolo Makarovo aukštojoje inžinerinėje jūrų akademijoje apgynė mokslinę disertaciją apie vandens transportą.
1991–1993 m. kovo mėn. dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. A.Avižienio pavaduotoju ryšiams su visuomene ir užsieniu.
Nuo 1993 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti JAV–Baltijos fondo Savivaldos mokymo centro direktoriumi. Šis centras buvo pavadintas Kauno technologijos universiteto Savivaldos mokymo centru ir tapo baze steigiant Viešojo administravimo katedrą KTU Administravimo fakultete 1994 m. Kandidatas aktyviai dalyvavo šiame procese ir nuo pat įsteigimo dirbo katedroje docentu. 1995 m. laimėjo konkursą ir kėlė kvalifikaciją Jungtinėse Amerikos Valstijose – postdoktorantūros studijos Hamlino universitete Minesotoje. Po stažuotės toliau dirbo KTU Savivaldos mokymo centre moksliniu vadovu ir tęsė pedagoginį darbą KTU Viešojo administravimo katedroje. Buvo vienas iš iniciatorių steigiant Lietuvos viešojo administravimo lavinimo asociaciją, buvo išrinktas pirmuoju jos prezidentu.
1999 m. kovo mėn. buvo pakviestas dirbti susisiekimo viceministru tuometinėje konservatorių vyriausybėje (ministras dr. Rimantas Didžiokas). Ministerijoje buvo atsakingas už vandens transporto ir tranzito politikos sritis. Dalyvavo Europos integracijos derybų grupėje, rengė derybų pozicijas ir tiesiogiai dalyvavo derybose. Taip pat vadovavo derybų delegacijai rengiant tarpvalstybinę sutartį „Dėl Baltarusijos krovinių tranzito per Lietuvos teritoriją“ su Baltarusija, vedė derybas dėl tranzito sąlygų su Rusijos Federacijos transporto ir Rusijos Federacijos geležinkelių ministerijomis, buvo vyriausybinės derybų dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą grupės narys. Vadovavo darbo grupėms, rengusioms Klaipėdos jūrų uosto įstatymo pakeitimo ir Saugios laivybos įstatymų projektus. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė šiuos įstatymus ir dabar jie sėkmingai įgyvendinti.
Po Seimo rinkimų 2000 m. į valdžią atėjus liberalų ir socialliberalų koalicinei Vyriausybei buvo pakviestas dirbti vidaus reikalų viceministru, atsakingu už viešojo administravimo sritį, vėliau buvo pavesta kuruoti euroatlantinės integracijos vidaus reikalų srityje klausimus (ministras Vytautas Markevičius). Esminė užduotis, už kurią tiesiogiai buvo atsakingas, buvo tuometinės Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijos reorganizavimas ir integravimas į VRM struktūrą.
Už sėkmingą darbą Europos integracijos srityje gavo asmeninę vyriausiojo euroderybininko P.Auštrevičiaus padėką.
2001 m. birželio mėn. atsistatydinus „Naujosios politikos“ Vyriausybei ir į valdžią atėjus socialdemokratų ir socialliberalų koalicinei vyriausybei grįžo į pedagoginį darbą, o nuo 2001 m. spalio mėn. pradėjo vadovauti transporto kompanijai „Achemarida“. Dalyvavo Klaipėdos logistikos centro projektų rengimo veikloje. 2002 m. balandžio mėn. buvo išrinktas Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo nariu, atstovu nuo Klaipėdos regiono, vadovavo Transporto politikos komitetui.
Nuo 2003 m. dirba Lietuvos viešojo administravimo instituto (LIVADIS) dėstytoju, taip pat Lietuvos viešojo administravimo lavinimo asociacijos konsultantu. 2005–2007 m. Lietuvos viešojo administravimo institute dirbo tyrimų ir konsultavimo grupės vadovu. Dabar yra Lietuvos viešojo administravimo instituto dėstytojas ir Lietuvos viešojo administravimo lavinimo asociacijos konsultantas.
1988 m. įsitraukė į Lietuvos skautų judėjimo atkūrimo veiklą. Yra pirmojo atkurtosios Lietuvos skautų sąjungos statuto bendraautoris, atkuriamajame Lietuvos skautų sąjungos suvažiavime buvo išrinktas Tarybos pirmininko pavaduotoju. Vėliau skautų organizacijos vadovybėje iki 1997 m. ėjo įvairias pareigas: užsienio reikalų tvarkytojas, vyriausiasis skautininkas. Svarbiausias skautiškos veiklos laimėjimas – darbas atkuriant Lietuvos skautijos narystę Pasaulinėje skautų organizacijoje (WOSM).
Tėvynės sąjungos narys nuo 1998 m.
Dalyvauja Lietuvos buriuotojų sąjungos veikloje, 2001–2004 m. buvo išrinktas šios sąjungos viceprezidentu.
1972 m. baigė Klaipėdos 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Vydūno gimnazija) ir įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar – KTU) studijuoti elektros pavarų ir pramonės įmonių automatizavimo. Po studijų 1978 m. liko dirbti mokslinį darbą Teorinės elektrotechnikos katedroje. 1985 m. Leningrado admirolo Makarovo aukštojoje inžinerinėje jūrų akademijoje apgynė mokslinę disertaciją apie vandens transportą.
1991–1993 m. kovo mėn. dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. A.Avižienio pavaduotoju ryšiams su visuomene ir užsieniu.
Nuo 1993 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti JAV–Baltijos fondo Savivaldos mokymo centro direktoriumi. Šis centras buvo pavadintas Kauno technologijos universiteto Savivaldos mokymo centru ir tapo baze steigiant Viešojo administravimo katedrą KTU Administravimo fakultete 1994 m. Kandidatas aktyviai dalyvavo šiame procese ir nuo pat įsteigimo dirbo katedroje docentu. 1995 m. laimėjo konkursą ir kėlė kvalifikaciją Jungtinėse Amerikos Valstijose – postdoktorantūros studijos Hamlino universitete Minesotoje. Po stažuotės toliau dirbo KTU Savivaldos mokymo centre moksliniu vadovu ir tęsė pedagoginį darbą KTU Viešojo administravimo katedroje. Buvo vienas iš iniciatorių steigiant Lietuvos viešojo administravimo lavinimo asociaciją, buvo išrinktas pirmuoju jos prezidentu.
1999 m. kovo mėn. buvo pakviestas dirbti susisiekimo viceministru tuometinėje konservatorių vyriausybėje (ministras dr. Rimantas Didžiokas). Ministerijoje buvo atsakingas už vandens transporto ir tranzito politikos sritis. Dalyvavo Europos integracijos derybų grupėje, rengė derybų pozicijas ir tiesiogiai dalyvavo derybose. Taip pat vadovavo derybų delegacijai rengiant tarpvalstybinę sutartį „Dėl Baltarusijos krovinių tranzito per Lietuvos teritoriją“ su Baltarusija, vedė derybas dėl tranzito sąlygų su Rusijos Federacijos transporto ir Rusijos Federacijos geležinkelių ministerijomis, buvo vyriausybinės derybų dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą grupės narys. Vadovavo darbo grupėms, rengusioms Klaipėdos jūrų uosto įstatymo pakeitimo ir Saugios laivybos įstatymų projektus. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė šiuos įstatymus ir dabar jie sėkmingai įgyvendinti.
Po Seimo rinkimų 2000 m. į valdžią atėjus liberalų ir socialliberalų koalicinei Vyriausybei buvo pakviestas dirbti vidaus reikalų viceministru, atsakingu už viešojo administravimo sritį, vėliau buvo pavesta kuruoti euroatlantinės integracijos vidaus reikalų srityje klausimus (ministras Vytautas Markevičius). Esminė užduotis, už kurią tiesiogiai buvo atsakingas, buvo tuometinės Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijos reorganizavimas ir integravimas į VRM struktūrą.
Už sėkmingą darbą Europos integracijos srityje gavo asmeninę vyriausiojo euroderybininko P.Auštrevičiaus padėką.
2001 m. birželio mėn. atsistatydinus „Naujosios politikos“ Vyriausybei ir į valdžią atėjus socialdemokratų ir socialliberalų koalicinei vyriausybei grįžo į pedagoginį darbą, o nuo 2001 m. spalio mėn. pradėjo vadovauti transporto kompanijai „Achemarida“. Dalyvavo Klaipėdos logistikos centro projektų rengimo veikloje. 2002 m. balandžio mėn. buvo išrinktas Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidiumo nariu, atstovu nuo Klaipėdos regiono, vadovavo Transporto politikos komitetui.
Nuo 2003 m. dirba Lietuvos viešojo administravimo instituto (LIVADIS) dėstytoju, taip pat Lietuvos viešojo administravimo lavinimo asociacijos konsultantu. 2005–2007 m. Lietuvos viešojo administravimo institute dirbo tyrimų ir konsultavimo grupės vadovu. Dabar yra Lietuvos viešojo administravimo instituto dėstytojas ir Lietuvos viešojo administravimo lavinimo asociacijos konsultantas.
1988 m. įsitraukė į Lietuvos skautų judėjimo atkūrimo veiklą. Yra pirmojo atkurtosios Lietuvos skautų sąjungos statuto bendraautoris, atkuriamajame Lietuvos skautų sąjungos suvažiavime buvo išrinktas Tarybos pirmininko pavaduotoju. Vėliau skautų organizacijos vadovybėje iki 1997 m. ėjo įvairias pareigas: užsienio reikalų tvarkytojas, vyriausiasis skautininkas. Svarbiausias skautiškos veiklos laimėjimas – darbas atkuriant Lietuvos skautijos narystę Pasaulinėje skautų organizacijoje (WOSM).
Tėvynės sąjungos narys nuo 1998 m.
Dalyvauja Lietuvos buriuotojų sąjungos veikloje, 2001–2004 m. buvo išrinktas šios sąjungos viceprezidentu.