Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Stasys STAČIOKAS Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai numeris sąraše: 59 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje |
Gimė 1937 m. rugpjūčio 25 d. Alytuje Juozo Stačioko ir Marijos Stačiokienės (Žukauskaitės) šeimoje.
1944 m. mokėsi Alytaus pradinėje mokykloje, o 1948–1955 m. – Alytaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1950 m. buvo du kartus apdovanotas Kauno srities meninės saviveiklos apžiūros diplomais. 1955 m. tapo Lietuvos moksleivių aviamodelizmo čempionato nugalėtoju taimerių modelių klasėje.
1955–1960 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, jį baigė 1960 m. ir liko jame dėstyti. 1959 m., dar studijuodamas, pradėjo dirbti Vilniaus universitete Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vyr. laborantu.
1973–1990 m. ėjo Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pareigas ir dėstė Vilniaus universiteto Teisės fakultete: 1960–1963 m. – dėstytojas; 1963–1969 m. – vyresnysis dėstytojas; 1969–1970 m. konkurso būdu išrinktas einančiu docento pareigas; 1970–1993 m. – docentas; 1971–1973 m. – prodekanas.
1966 m. atliko neakivaizdines aspirantūros studijas Maskvos M. Lomonosovo universiteto Teisės fakultete. 1967 m. apgynė teisės mokslų daktaro (tuo metu kandidato) disertaciją.
1987 m. – Lietuvos nusipelnęs teisininkas; nuo 1988 m. – Lietuvos teisininkų draugijos narys.
1988–1990 m. buvo Vyriausybinės komisijos 1941 metų ir kai kurių kitų įvykių aplinkybėms ištirti narys.
1988–1992 m. dirbo prie Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto.
1990 m. parengė Lyginamosios konstitucinės teisės kurso programą, pagal kurią pats kurį laiką dėstė Teisės fakultete. Pagal ją yra dėstoma ir dabar.
1990–1992 m. dalyvavo kuriant Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą ir buvo Lietuvos valstybinių delegacijų deryboms su Rusija narys.
1990–1995 m. – Lietuvos Respublikos Seimo Juridinio skyriaus vyriausiasis konsultantas.
1991 m. stažavo Oslo universitete bei Baltimorės universitete. Tais pačiais metais gavo Baltimorės miesto (JAV) garbės piliečio vardą. 1991, 1994, 1995 metais stažavo JAV teismuose.
1991–1994 m. buvo Atviros Lietuvos fondo valdybos ir Teisės programos tarybos narys, o nuo 1993 m. – Lietuvos Respublikos mokslo premijų komiteto Humanitarinių, socialinių ir teologijos mokslų sekcijos narys bei Tautos namų iniciatyvinės grupės ir (vėliau) tarybos narys.
1993–1996 m. ir nuo 1999 m. iki 2008 m. kovo 22 d. – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas.
Nuo 1994 m. – Europos įstatymų leidybos asociacijos narys. 1994 m. stažavo Briuselio universitete, Hulo universitete bei Italijos Konstituciniame Teisme.
Nuo 1995 m. – Lietuvos politikos mokslų asociacijos narys ir American Bar Association (JAV advokatūros draugija) asocijuotas narys, taip pat stažavo Vašingtono katalikų universitete, Oksfordo universitete, Čikagos universitete, Berklio universitete bei Belgijos teismuose.
1996 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu ir ordino medaliu.
1996–1999 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Europos reikalų komiteto narys, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys, šios Asamblėjos Teisės ir žmogaus teisių komiteto narys, Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje sąjungoje narys, Parlamentinės ryšių su Izraelio valstybės Knesetu garbės narys, Parlamentinės ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupės narys, Parlamentinės ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupės narys.
1996–2000 m. – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. Parengė programą „Lietuvos Respublikos politinė sistema“.
2003 m. buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
2004 m. – Studijų kokybės vertinimo centro Tarptautinės teisės krypties studijų programų vertinimo ekspertas.
Nuo 2008 m. – M. Romerio universiteto plėtros prorektorius.
Kelių knygų ir daugiau kaip 100 straipsnių konstitucinės teisės, žemės teisės ir politinių mokslų klausimais autorius lietuvių, anglų, rusų, lenkų bei latvių kalbomis.
Moka anglų, rusų ir lenkų kalbas.
Žmona – Marija Nijolė Stačiokienė. Gausioje šeimoje yra septyni vaikai su šeimomis: Donatas ir Rimantas Stačiokai, Nomeda Budrienė, Evelina Gruzdienė, Eglė Kybartienė, Andrius Seliuta ir Mindaugas Bikauskas.
1944 m. mokėsi Alytaus pradinėje mokykloje, o 1948–1955 m. – Alytaus 1-ojoje vidurinėje mokykloje. 1950 m. buvo du kartus apdovanotas Kauno srities meninės saviveiklos apžiūros diplomais. 1955 m. tapo Lietuvos moksleivių aviamodelizmo čempionato nugalėtoju taimerių modelių klasėje.
1955–1960 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, jį baigė 1960 m. ir liko jame dėstyti. 1959 m., dar studijuodamas, pradėjo dirbti Vilniaus universitete Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vyr. laborantu.
1973–1990 m. ėjo Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pareigas ir dėstė Vilniaus universiteto Teisės fakultete: 1960–1963 m. – dėstytojas; 1963–1969 m. – vyresnysis dėstytojas; 1969–1970 m. konkurso būdu išrinktas einančiu docento pareigas; 1970–1993 m. – docentas; 1971–1973 m. – prodekanas.
1966 m. atliko neakivaizdines aspirantūros studijas Maskvos M. Lomonosovo universiteto Teisės fakultete. 1967 m. apgynė teisės mokslų daktaro (tuo metu kandidato) disertaciją.
1987 m. – Lietuvos nusipelnęs teisininkas; nuo 1988 m. – Lietuvos teisininkų draugijos narys.
1988–1990 m. buvo Vyriausybinės komisijos 1941 metų ir kai kurių kitų įvykių aplinkybėms ištirti narys.
1988–1992 m. dirbo prie Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto.
1990 m. parengė Lyginamosios konstitucinės teisės kurso programą, pagal kurią pats kurį laiką dėstė Teisės fakultete. Pagal ją yra dėstoma ir dabar.
1990–1992 m. dalyvavo kuriant Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą ir buvo Lietuvos valstybinių delegacijų deryboms su Rusija narys.
1990–1995 m. – Lietuvos Respublikos Seimo Juridinio skyriaus vyriausiasis konsultantas.
1991 m. stažavo Oslo universitete bei Baltimorės universitete. Tais pačiais metais gavo Baltimorės miesto (JAV) garbės piliečio vardą. 1991, 1994, 1995 metais stažavo JAV teismuose.
1991–1994 m. buvo Atviros Lietuvos fondo valdybos ir Teisės programos tarybos narys, o nuo 1993 m. – Lietuvos Respublikos mokslo premijų komiteto Humanitarinių, socialinių ir teologijos mokslų sekcijos narys bei Tautos namų iniciatyvinės grupės ir (vėliau) tarybos narys.
1993–1996 m. ir nuo 1999 m. iki 2008 m. kovo 22 d. – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas.
Nuo 1994 m. – Europos įstatymų leidybos asociacijos narys. 1994 m. stažavo Briuselio universitete, Hulo universitete bei Italijos Konstituciniame Teisme.
Nuo 1995 m. – Lietuvos politikos mokslų asociacijos narys ir American Bar Association (JAV advokatūros draugija) asocijuotas narys, taip pat stažavo Vašingtono katalikų universitete, Oksfordo universitete, Čikagos universitete, Berklio universitete bei Belgijos teismuose.
1996 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu ir ordino medaliu.
1996–1999 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, Europos reikalų komiteto narys, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys, šios Asamblėjos Teisės ir žmogaus teisių komiteto narys, Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje sąjungoje narys, Parlamentinės ryšių su Izraelio valstybės Knesetu garbės narys, Parlamentinės ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupės narys, Parlamentinės ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupės narys.
1996–2000 m. – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. Parengė programą „Lietuvos Respublikos politinė sistema“.
2003 m. buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
2004 m. – Studijų kokybės vertinimo centro Tarptautinės teisės krypties studijų programų vertinimo ekspertas.
Nuo 2008 m. – M. Romerio universiteto plėtros prorektorius.
Kelių knygų ir daugiau kaip 100 straipsnių konstitucinės teisės, žemės teisės ir politinių mokslų klausimais autorius lietuvių, anglų, rusų, lenkų bei latvių kalbomis.
Moka anglų, rusų ir lenkų kalbas.
Žmona – Marija Nijolė Stačiokienė. Gausioje šeimoje yra septyni vaikai su šeimomis: Donatas ir Rimantas Stačiokai, Nomeda Budrienė, Evelina Gruzdienė, Eglė Kybartienė, Andrius Seliuta ir Mindaugas Bikauskas.