Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Liudvikas SABUTIS Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai numeris sąraše: 51 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje |
Gimė 1939 m. vasario 1 d. Klaipėdoje.
Augo, mokėsi, dirbo Kretingoje, Šilutėje, Karelijoje. 1962 m. Leningrado apygardoje atlikęs privalomąją karinę tarnybą, į tėviškę grįžo po penkerių metų. Dirbdamas baigė vakarinę vidurinę mokyklą, sukūrė šeimą, įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultetą, kurį, dirbdamas pagal specialybę, labai sėkmingai baigė 1973 m.
Tais pačiais metais iš Kretingos rajoninės prokuratūros, kurioje dirbo tardytoju, buvo pasiųstas dirbti Ignalinos rajono vyriausiuoju prokuroru. Iš čia po šešerių metų pakviestas į LKP Centro komitetą dirbti teisėsaugos organų skyriaus instruktoriumi. 1980 m. su šeima persikėlė gyventi į Vilnių, kur gyvena iki šiol.
1982–1987 m. ėjo Lietuvos Respublikos prokuroro pirmojo pavaduotojo pareigas, 1987 m. TSRS generalinio prokuroro buvo paskirtas Lietuvos TSR vyriausiuoju prokuroru. Už dalyvavimą Lietuvos atgimimo Sąjūdžio veikloje, to meto komunistų vadovams susitarus su Maskvos pareigūnais, 1989 metų vasario mėnesį buvo pašalintas iš šių pareigų ir prokuratūros sistemos.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vadovybės iniciatyva 1989 metų gegužę kaip deputatas ir teisininkas buvo rekomenduotas eiti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretoriaus pareigas. Tarybai po kelių slaptų balsavimų išrinkus Prezidiumo sekretoriumi, šias pareigas ėjo iki 1990 m. kovo 11 d. Tą dieną naujai demokratiškai išrinktai Aukščiausiajai Tarybai, kurios nariu tapo Vilniaus miesto Šeškinės apygardoje, nusprendus buvo išrinktas parlamento Sekretoriumi ir Prezidiumo nariu. Šias atsakingas ir sunkias pareigas ėjo iki 1992 m. rudens.
Nuo 1992 m. iki šiol teko būti bedarbiu, dirbti laikraščio „Lietuvos aidas“ juriskonsultu, Vilniaus savivaldybės sekretoriumi, Lietuvos generalinės prokuratūros skyriaus vyr. prokuroro pavaduotoju, dalyvauti kiekvienos kadencijos Seimo rinkimuose. 1996 m. buvo išrinktas Seimo nariu Plungės–Rietavo rinkimų apygardoje, o 2004 m. – daugiamandatėje apygardoje.
Būdamas Seimo nariu ėjo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko, Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto pirmininko pareigas, dabar yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys ir Konstitucijos komisijos pirmininkas.
Nepartinis, bet nuoseklus Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos rėmėjas, Teisininkų draugijos narys, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu ir Baltijos Asamblėjos medaliu.
Domisi viešojo valdymo, teisės etikos ir valstybės tarnybos problemomis.
Kartu su žmona, medicinos seserimi, dabar jau pensininke, užaugino dvi dukras, dailės specialistes, ir sūnų – verslo vadybininką.
Augo, mokėsi, dirbo Kretingoje, Šilutėje, Karelijoje. 1962 m. Leningrado apygardoje atlikęs privalomąją karinę tarnybą, į tėviškę grįžo po penkerių metų. Dirbdamas baigė vakarinę vidurinę mokyklą, sukūrė šeimą, įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultetą, kurį, dirbdamas pagal specialybę, labai sėkmingai baigė 1973 m.
Tais pačiais metais iš Kretingos rajoninės prokuratūros, kurioje dirbo tardytoju, buvo pasiųstas dirbti Ignalinos rajono vyriausiuoju prokuroru. Iš čia po šešerių metų pakviestas į LKP Centro komitetą dirbti teisėsaugos organų skyriaus instruktoriumi. 1980 m. su šeima persikėlė gyventi į Vilnių, kur gyvena iki šiol.
1982–1987 m. ėjo Lietuvos Respublikos prokuroro pirmojo pavaduotojo pareigas, 1987 m. TSRS generalinio prokuroro buvo paskirtas Lietuvos TSR vyriausiuoju prokuroru. Už dalyvavimą Lietuvos atgimimo Sąjūdžio veikloje, to meto komunistų vadovams susitarus su Maskvos pareigūnais, 1989 metų vasario mėnesį buvo pašalintas iš šių pareigų ir prokuratūros sistemos.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vadovybės iniciatyva 1989 metų gegužę kaip deputatas ir teisininkas buvo rekomenduotas eiti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretoriaus pareigas. Tarybai po kelių slaptų balsavimų išrinkus Prezidiumo sekretoriumi, šias pareigas ėjo iki 1990 m. kovo 11 d. Tą dieną naujai demokratiškai išrinktai Aukščiausiajai Tarybai, kurios nariu tapo Vilniaus miesto Šeškinės apygardoje, nusprendus buvo išrinktas parlamento Sekretoriumi ir Prezidiumo nariu. Šias atsakingas ir sunkias pareigas ėjo iki 1992 m. rudens.
Nuo 1992 m. iki šiol teko būti bedarbiu, dirbti laikraščio „Lietuvos aidas“ juriskonsultu, Vilniaus savivaldybės sekretoriumi, Lietuvos generalinės prokuratūros skyriaus vyr. prokuroro pavaduotoju, dalyvauti kiekvienos kadencijos Seimo rinkimuose. 1996 m. buvo išrinktas Seimo nariu Plungės–Rietavo rinkimų apygardoje, o 2004 m. – daugiamandatėje apygardoje.
Būdamas Seimo nariu ėjo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko, Baltijos Asamblėjos Teisės komiteto pirmininko pareigas, dabar yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys ir Konstitucijos komisijos pirmininkas.
Nepartinis, bet nuoseklus Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos rėmėjas, Teisininkų draugijos narys, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu ir Baltijos Asamblėjos medaliu.
Domisi viešojo valdymo, teisės etikos ir valstybės tarnybos problemomis.
Kartu su žmona, medicinos seserimi, dabar jau pensininke, užaugino dvi dukras, dailės specialistes, ir sūnų – verslo vadybininką.