Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Vilija ALEKNAITĖ ABRAMIKIENĖ Apygarda: Žirmūnų (Nr.4) Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai numeris sąraše: 14 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Gimė 1957 m. gegužės 4 d. tarnautojų šeimoje. Oficiali gimimo vieta – Raseinių rajonas (pagal tėvų registraciją), tačiau pasaulį išvydo Tauragėje. Mokyklą lankyti pradėjo Naujojoje Akmenėje, vėliau su tėvais persikėlė į Gargždus, o nuo 1968 m. gyvena Vilniuje.
1975 m. baigė M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, 1980 m. su pagyrimu – Lietuvos konservatoriją (dabar – Muzikos akademija), kurioje vėliau dirbo koncertmeistere, Bendrojo fortepijono katedros dėstytoja, gilino žinias neakivaizdinėje aspirantūroje. Šiuo metu studijuoja M. Romerio universiteto magistrantūroje teisę ir valdymą.
Paauglystės metais buvo nuolatinė muzikinių televizijos laidų vaikams ir jaunimui dalyvė. Vėliau pati rengė ir vedė TV laidas, publikavo straipsnius Lietuvos periodinėje ir mokslinėje spaudoje. 1990–1992 m. buvo nuolatinė savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ bendradarbė, „Laisvosios Europos“ radijo politikos korespondentė.
Nuo 1988 m. birželio 3 d. – aktyvi Sąjūdžio narė. 1991 m. sausio mėnesį, po sovietų kariuomenės agresijos prieš Lietuvos Respubliką, kartu su grupe intelektualų įsteigė Piliečių chartiją, tapo šios organizacijos tarybos ir komiteto nare, nuo 1992 m. kovo mėnesio – Piliečių chartijos atstovė Sąjūdžio Seimo taryboje. Viena iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigėjų. Tėvynės sąjungos narė nuo 1993 m. gegužės 1 d., šios partijos tarybos narė, Moterų konservatorių bendruomenės pirmininkė.
Už politinę veiklą yra gavusi Vatikano popiežiškosios šeimos tarybos padėką.
Vilniaus moterų klubo „Zonta“, remiančio lietuviškas mokyklas Pietryčių Lietuvoje, steigėja, tarptautinės federacijos „Už gyvybę“ narė, Katalikų tėvų asociacijos narė, Vilniaus miesto Žirmūnų–Paneriškių bendruomenės steigimo iniciatorė.
1992 m. rudenį išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą daugiamandatėje apygardoje. Dirbo Seimo Žmogaus ir piliečio teisių ir tautybių reikalų komitete, buvo Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su Europos Parlamentu grupės narė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narė.
1996 m. tapo Tauragės rajono atstove Lietuvos Respublikos Seime. Dirbo Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Nuo 1997 m. vadovavo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijai. Dirbo tobulinant įstatymus šeimos, moterų ir vaikų interesų labui, Vyriausybės paskirta vadovavo Šeimos kodekso rengimo darbo grupei. Buvo Lietuvos Respublikos Seimo ir Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto narė, vadovavo Seimo ryšių su Austrijos Respublika grupei. Dalyvavo svarbiuose tarptautiniuose projektuose moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais. Buvo Šiaurės Ministrų Tarybos inicijuoto tarptautinių konferencijų ciklo „Vyrų ir moterų dialogas“ rengimo grupės vicepirmininkė, 1997 m. atstovavo Lietuvai Vienos konferencijoje „Gyvieji balsai“, kur pasakė kalbą dalyvaujant JAV pirmajai ledi Hillary Rodham Clinton. Po šios konferencijos gavo JAV stipendiją trumpam tarptautinės prekybos ir saugumo politikos studijų kursui Jungtinėse Amerikos Valstijose.
2001–2004 m. dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
2004 m. rugpjūčio 18 d., atsilaisvinus Seimo nario vietai, tapo Lietuvos Respublikos Seimo nare, dirbo Aplinkos komitete.
Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė. 2004–2008 m. kadenciją yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė, Europos reikalų komiteto narė, Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje narė, Tarpparlamentinių ryšių su Airija grupės pirmininkė, Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos narė.
Dabartinės Seimo kadencijos laikotarpiu pateikė per šimtą įstatymų pataisų ir pasiūlymų šeimos ir socialinės politikos, teismų sistemos, nacionalinio saugumo srityje. Aktyviai siekė, kad komunistų ir nacių totalitarinių režimų įvykdyti nusikalbimai žmoniškumui Europos Sąjungos būtų įvertinti vienodai, vadovaujantis Niurnbergo proceso metu apibrėžtais kriterijais. Yra Seime priimtų įstatymų, draudžiančių susirinkimų ir viešų akcijų metu naudoti komunistinius ir nacistinius simbolius bei ženklus, teikėja. Jos pateikta ir Seimo priimta Lygių galimybių įstatymo pataisa leidžia realizuoti konstitucinę tėvų ir globėjų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Aktyviai domisi Europos Sąjungos teisės klausimais, darbinę veiklą grindžia Lietuvos suvereniteto išlaikymo svarba šeimos politikos, bioetikos ir kultūros srityse.
Pomėgiai – filosofija, menas, religija.
Moka anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.
Vyras Kęstutis – architektas.
Turi du sūnus: Vytautas Mykolo Romerio universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį; Žygimantas – moksleivis, mokosi Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje.
1975 m. baigė M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, 1980 m. su pagyrimu – Lietuvos konservatoriją (dabar – Muzikos akademija), kurioje vėliau dirbo koncertmeistere, Bendrojo fortepijono katedros dėstytoja, gilino žinias neakivaizdinėje aspirantūroje. Šiuo metu studijuoja M. Romerio universiteto magistrantūroje teisę ir valdymą.
Paauglystės metais buvo nuolatinė muzikinių televizijos laidų vaikams ir jaunimui dalyvė. Vėliau pati rengė ir vedė TV laidas, publikavo straipsnius Lietuvos periodinėje ir mokslinėje spaudoje. 1990–1992 m. buvo nuolatinė savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ bendradarbė, „Laisvosios Europos“ radijo politikos korespondentė.
Nuo 1988 m. birželio 3 d. – aktyvi Sąjūdžio narė. 1991 m. sausio mėnesį, po sovietų kariuomenės agresijos prieš Lietuvos Respubliką, kartu su grupe intelektualų įsteigė Piliečių chartiją, tapo šios organizacijos tarybos ir komiteto nare, nuo 1992 m. kovo mėnesio – Piliečių chartijos atstovė Sąjūdžio Seimo taryboje. Viena iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigėjų. Tėvynės sąjungos narė nuo 1993 m. gegužės 1 d., šios partijos tarybos narė, Moterų konservatorių bendruomenės pirmininkė.
Už politinę veiklą yra gavusi Vatikano popiežiškosios šeimos tarybos padėką.
Vilniaus moterų klubo „Zonta“, remiančio lietuviškas mokyklas Pietryčių Lietuvoje, steigėja, tarptautinės federacijos „Už gyvybę“ narė, Katalikų tėvų asociacijos narė, Vilniaus miesto Žirmūnų–Paneriškių bendruomenės steigimo iniciatorė.
1992 m. rudenį išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą daugiamandatėje apygardoje. Dirbo Seimo Žmogaus ir piliečio teisių ir tautybių reikalų komitete, buvo Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su Europos Parlamentu grupės narė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narė.
1996 m. tapo Tauragės rajono atstove Lietuvos Respublikos Seime. Dirbo Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Nuo 1997 m. vadovavo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijai. Dirbo tobulinant įstatymus šeimos, moterų ir vaikų interesų labui, Vyriausybės paskirta vadovavo Šeimos kodekso rengimo darbo grupei. Buvo Lietuvos Respublikos Seimo ir Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto narė, vadovavo Seimo ryšių su Austrijos Respublika grupei. Dalyvavo svarbiuose tarptautiniuose projektuose moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais. Buvo Šiaurės Ministrų Tarybos inicijuoto tarptautinių konferencijų ciklo „Vyrų ir moterų dialogas“ rengimo grupės vicepirmininkė, 1997 m. atstovavo Lietuvai Vienos konferencijoje „Gyvieji balsai“, kur pasakė kalbą dalyvaujant JAV pirmajai ledi Hillary Rodham Clinton. Po šios konferencijos gavo JAV stipendiją trumpam tarptautinės prekybos ir saugumo politikos studijų kursui Jungtinėse Amerikos Valstijose.
2001–2004 m. dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
2004 m. rugpjūčio 18 d., atsilaisvinus Seimo nario vietai, tapo Lietuvos Respublikos Seimo nare, dirbo Aplinkos komitete.
Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė. 2004–2008 m. kadenciją yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė, Europos reikalų komiteto narė, Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje narė, Tarpparlamentinių ryšių su Airija grupės pirmininkė, Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos narė.
Dabartinės Seimo kadencijos laikotarpiu pateikė per šimtą įstatymų pataisų ir pasiūlymų šeimos ir socialinės politikos, teismų sistemos, nacionalinio saugumo srityje. Aktyviai siekė, kad komunistų ir nacių totalitarinių režimų įvykdyti nusikalbimai žmoniškumui Europos Sąjungos būtų įvertinti vienodai, vadovaujantis Niurnbergo proceso metu apibrėžtais kriterijais. Yra Seime priimtų įstatymų, draudžiančių susirinkimų ir viešų akcijų metu naudoti komunistinius ir nacistinius simbolius bei ženklus, teikėja. Jos pateikta ir Seimo priimta Lygių galimybių įstatymo pataisa leidžia realizuoti konstitucinę tėvų ir globėjų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Aktyviai domisi Europos Sąjungos teisės klausimais, darbinę veiklą grindžia Lietuvos suvereniteto išlaikymo svarba šeimos politikos, bioetikos ir kultūros srityse.
Pomėgiai – filosofija, menas, religija.
Moka anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.
Vyras Kęstutis – architektas.
Turi du sūnus: Vytautas Mykolo Romerio universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį; Žygimantas – moksleivis, mokosi Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje.