Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
Česlovas Vytautas STANKEVIČIUS Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai numeris sąraše: 12 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje |
Gimė 1937 m. vasario 27 d. Vilkaviškio apskrities Šeštinių kaime smulkių ūkininkų šeimoje. Šeimoje augo jaunesni brolis ir sesuo.
1956 m. baigė Alvito septynmetę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikumą. 1956 m. jį baigė ir įgijo statybos techniko kvalifikaciją. 1956–1959 m. buvo paimtas atlikti privalomąją karo tarnybą SSRS kariuomenėje. Grįžęs pradėjo dirbti techniku Miestų ir kaimų statybos projektavimo institute Kaune ir studijuoti Kauno politechnikos instituto vakariniame fakultete. 1965 m. su pagyrimu baigė Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą, įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus kvalifikaciją.
1959–1974 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale: buvo grupės vadovas, vadovaujantis konstruktorius, vyriausiasis specialistas konstruktorius, techninio skyriaus viršininkas. 1974 m. buvo paskirtas Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo (vėliau – Kauno miestų statybos projektavimo instituto) vyriausiuoju inžinieriumi ir šias pareigas ėjo iki 1990 m.
1988 m. birželio 10 d. buvo išrinktas į Sąjūdžio Kauno iniciatyvinę grupę. Aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, buvo išrinktas Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininku ir Sąjūdžio seimo nariu. 1989 m. II-ame ketvirtyje pasitraukė iš komunistų partijos.
1990 m. vasario 24 d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariu. Dalyvavo rengiant Kovo 11-osios dokumentus. 1990–1992 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotoju. 1990–1991 m. buvo įgaliotas Valstybinės derybų su Sovietų Sąjunga delegacijos narys, 1990–1992 m. – Lietuvos valstybinės delegacijos Baltijos Taryboje nuolatinis narys, 1991–1992 m. – Lietuvos parlamentinės delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje vadovas.
1991–1992 m. buvo Lietuvos valstybinės derybų su Rusija delegacijos vadovas. Vadovavo deryboms dėl Lietuvos ir Rusijos valstybinių santykių pagrindų sutarties ir deryboms dėl okupacinės kariuomenės išvedimo. 1992 m. buvo suteiktas nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatinis rangas. 1992–1993 m. dirbo specialiųjų misijų ambasadoriumi Užsienio reikalų ministerijoje.
Niekada nebuvęs nei pionieriumi, nei komjaunuoliu, skiriamas vyriausiuoju inžinieriumi, 1974 m. sutiko įstoti į komunistų partiją ir kolaboruoti. Artėjant 1992 m. rinkimams į Seimą viešai įvertino savo kaltę dėl priklausymo komunistų partijai ir atsisakė pasiūlymo tapti kandidatu į Seimą. 1993–1996 m. dirbo Krikščionių demokratų frakcijos Seime patarėju, tačiau į LKDP įstojo tik 1999 m. 10 metų nepriklausė jokiai partijai.
1996–2000 m. buvo išrinktas Seimo nariu, priklausė Krikščionių demokratų frakcijai, buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. Nuo 1996 m. gruodžio iki 2000 m. gruodžio buvo krašto apsaugos ministras. 2001 m. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Norvegijos Karalystėje. Šias pareigas ėjo iki 2005 m. lapkričio mėn., nuo tol dirba užsienio reikalų ministro patarėju.
Vedęs. Žmona Jadvyga Stankevičienė yra pensininkė. Du suaugę sūnūs Alius ir Rimas su šeimomis gyvena Kaune. Turi aštuonis vaikaičius ir vaikaites.
1956 m. baigė Alvito septynmetę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikumą. 1956 m. jį baigė ir įgijo statybos techniko kvalifikaciją. 1956–1959 m. buvo paimtas atlikti privalomąją karo tarnybą SSRS kariuomenėje. Grįžęs pradėjo dirbti techniku Miestų ir kaimų statybos projektavimo institute Kaune ir studijuoti Kauno politechnikos instituto vakariniame fakultete. 1965 m. su pagyrimu baigė Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą, įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus kvalifikaciją.
1959–1974 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale: buvo grupės vadovas, vadovaujantis konstruktorius, vyriausiasis specialistas konstruktorius, techninio skyriaus viršininkas. 1974 m. buvo paskirtas Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo (vėliau – Kauno miestų statybos projektavimo instituto) vyriausiuoju inžinieriumi ir šias pareigas ėjo iki 1990 m.
1988 m. birželio 10 d. buvo išrinktas į Sąjūdžio Kauno iniciatyvinę grupę. Aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, buvo išrinktas Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininku ir Sąjūdžio seimo nariu. 1989 m. II-ame ketvirtyje pasitraukė iš komunistų partijos.
1990 m. vasario 24 d. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariu. Dalyvavo rengiant Kovo 11-osios dokumentus. 1990–1992 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotoju. 1990–1991 m. buvo įgaliotas Valstybinės derybų su Sovietų Sąjunga delegacijos narys, 1990–1992 m. – Lietuvos valstybinės delegacijos Baltijos Taryboje nuolatinis narys, 1991–1992 m. – Lietuvos parlamentinės delegacijos Šiaurės Atlanto Asamblėjoje vadovas.
1991–1992 m. buvo Lietuvos valstybinės derybų su Rusija delegacijos vadovas. Vadovavo deryboms dėl Lietuvos ir Rusijos valstybinių santykių pagrindų sutarties ir deryboms dėl okupacinės kariuomenės išvedimo. 1992 m. buvo suteiktas nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatinis rangas. 1992–1993 m. dirbo specialiųjų misijų ambasadoriumi Užsienio reikalų ministerijoje.
Niekada nebuvęs nei pionieriumi, nei komjaunuoliu, skiriamas vyriausiuoju inžinieriumi, 1974 m. sutiko įstoti į komunistų partiją ir kolaboruoti. Artėjant 1992 m. rinkimams į Seimą viešai įvertino savo kaltę dėl priklausymo komunistų partijai ir atsisakė pasiūlymo tapti kandidatu į Seimą. 1993–1996 m. dirbo Krikščionių demokratų frakcijos Seime patarėju, tačiau į LKDP įstojo tik 1999 m. 10 metų nepriklausė jokiai partijai.
1996–2000 m. buvo išrinktas Seimo nariu, priklausė Krikščionių demokratų frakcijai, buvo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. Nuo 1996 m. gruodžio iki 2000 m. gruodžio buvo krašto apsaugos ministras. 2001 m. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Norvegijos Karalystėje. Šias pareigas ėjo iki 2005 m. lapkričio mėn., nuo tol dirba užsienio reikalų ministro patarėju.
Vedęs. Žmona Jadvyga Stankevičienė yra pensininkė. Du suaugę sūnūs Alius ir Rimas su šeimomis gyvena Kaune. Turi aštuonis vaikaičius ir vaikaites.