2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimai
 Kandidato rinkimų programa |
Stanislav Tarasevič Atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio duomenysSavivaldybė: Vilniaus rajono (Nr. 58) Iškėlė: Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) numeris sąraše: Politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų ir kandidatų atstovus rinkimams, kandidatus kviečiame susipažinti su skelbiamais duomenimis ir, jei pastebėsite netikslumus ar neatitikimus pareiškiniams dokumentams, prašome skubiai kreiptis į savivaldybių rinkimų komisijas |
Gimė 1966 m. gegužės 25 d. Vilniaus rajono Šatrininkų seniūnijos Verbuškių kaime.
1980 m. baigė Vilniaus rajono Verbuškių (dabar – Kyviškių) pagrindinę mokyklą, mokslus tęsė Vilniaus rajono Kalvelių (dabar – Stanislovo Moniuškos) vidurinėje mokykloje. 1984 m. kartu su vidurinį išsilavinimą patvirtinančiu atestatu gavo padėką už gerus mokymosi rezultatus. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus geležinkeliečių technikos mokyklą (dabar – Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla).
1985 m. buvo pašauktas į sovietinę armiją. Baigęs tarnybą, tęsė mokslus Geležinkeliečių mokykloje, ją baigė 1988 m. su pagyrimu. Tais pačiais metais pradėjo dirbti pagal įgytą specialybę Vilniaus lokomotyvų depe lokomotyvo mašinisto padėjėju.
1989–1994 m. studijavo Liublino Marijos Curie-Sklodovskos universiteto Istorijos fakultete. Su pagyrimu apgynė istorijos magistro darbą ir įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį, jis patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
Grįžęs į Tėvynę, pradėjo žurnalisto karjerą.
Nuo 1994 m. dirbo žurnalistu Norvegijos koncerno „Orcla“ ir Lenkijos bendrovės „Presspublika“ leidžiamame savaitraštyje „Slowo Wilenskie“.
Pasitraukus užsienio leidėjams iš Lietuvos rinkos, 1996 m. pradėjo darbą transporto srityje. Dirbo transporto vadybininku, taip pat vadovavo tarptautinių krovinių gabenimo įmonei.
1998 m. grįžo dirbti į žiniasklaidos sritį – tapo nepriklausomo dienraščio „Gazeta Wilenska“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o vėliau – dienraščio „Kurier Wilenski“ korespondentu. Stažavo Švedijos ir Lenkijos dienraščių redakcijose. Pradėjo aktyvią visuomeninę veiklą, prisidėjo prie veikiančio prie Liberalų sąjungos klubo „Prolibera“ steigimo ir veiklos.
2000–2004 m. dirbo Lietuvos Respublikos Seimo nario padėjėju. Dalyvavo 2002 m. rinkimuose į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą pagal Liberalų sąjungos sąrašą. Kaip nepriklausomas (savarankiškas) kandidatas, dalyvavo 2004 m.. Seimo rinkimuose; taip pat dalyvavo 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimuose; 2012 m. – Seimo rinkimuose.
Vienas pripažinto geriausiu ir Prezidento Valdo Adamkaus apdovanoto projekto „E. demokratija – Lietuvos vizija 2010–2020 metai“ bendraautorių.
2007 m. įsteigė žiniasklaidos ir verslo konferencijų centrą „Infopol“, kuriam vadovauja iki šiol.
Iki 2014 m. buvo lietuvių ir lenkų kalbomis rengiamo portalo INFOPOL redaktoriumi. Be to, aktyviai dalyvavo Lietuvoje ir Baltarusijoje vykdomuose žodžio laisvės gynimo projektuose. Buvo tarptautinės konferencijos „Laisvosios šalies laisva žiniasklaida“ rengėju.
Nuo 2011 m. dalyvauja visuomeninio judėjimo „Tėvynės atgimimas ir perspektyva“ (TAIP) veikloje.
Pomėgiai – kulinarija, turizmas, sportas ir gėlininkystė.
Vedęs. Su žmona Alena augina tris sūnus – Jakubą (18 m.), Konradą (15 m.) ir Adrianą (7 m.).
1980 m. baigė Vilniaus rajono Verbuškių (dabar – Kyviškių) pagrindinę mokyklą, mokslus tęsė Vilniaus rajono Kalvelių (dabar – Stanislovo Moniuškos) vidurinėje mokykloje. 1984 m. kartu su vidurinį išsilavinimą patvirtinančiu atestatu gavo padėką už gerus mokymosi rezultatus. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus geležinkeliečių technikos mokyklą (dabar – Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla).
1985 m. buvo pašauktas į sovietinę armiją. Baigęs tarnybą, tęsė mokslus Geležinkeliečių mokykloje, ją baigė 1988 m. su pagyrimu. Tais pačiais metais pradėjo dirbti pagal įgytą specialybę Vilniaus lokomotyvų depe lokomotyvo mašinisto padėjėju.
1989–1994 m. studijavo Liublino Marijos Curie-Sklodovskos universiteto Istorijos fakultete. Su pagyrimu apgynė istorijos magistro darbą ir įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį, jis patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu.
Grįžęs į Tėvynę, pradėjo žurnalisto karjerą.
Nuo 1994 m. dirbo žurnalistu Norvegijos koncerno „Orcla“ ir Lenkijos bendrovės „Presspublika“ leidžiamame savaitraštyje „Slowo Wilenskie“.
Pasitraukus užsienio leidėjams iš Lietuvos rinkos, 1996 m. pradėjo darbą transporto srityje. Dirbo transporto vadybininku, taip pat vadovavo tarptautinių krovinių gabenimo įmonei.
1998 m. grįžo dirbti į žiniasklaidos sritį – tapo nepriklausomo dienraščio „Gazeta Wilenska“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o vėliau – dienraščio „Kurier Wilenski“ korespondentu. Stažavo Švedijos ir Lenkijos dienraščių redakcijose. Pradėjo aktyvią visuomeninę veiklą, prisidėjo prie veikiančio prie Liberalų sąjungos klubo „Prolibera“ steigimo ir veiklos.
2000–2004 m. dirbo Lietuvos Respublikos Seimo nario padėjėju. Dalyvavo 2002 m. rinkimuose į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą pagal Liberalų sąjungos sąrašą. Kaip nepriklausomas (savarankiškas) kandidatas, dalyvavo 2004 m.. Seimo rinkimuose; taip pat dalyvavo 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimuose; 2012 m. – Seimo rinkimuose.
Vienas pripažinto geriausiu ir Prezidento Valdo Adamkaus apdovanoto projekto „E. demokratija – Lietuvos vizija 2010–2020 metai“ bendraautorių.
2007 m. įsteigė žiniasklaidos ir verslo konferencijų centrą „Infopol“, kuriam vadovauja iki šiol.
Iki 2014 m. buvo lietuvių ir lenkų kalbomis rengiamo portalo INFOPOL redaktoriumi. Be to, aktyviai dalyvavo Lietuvoje ir Baltarusijoje vykdomuose žodžio laisvės gynimo projektuose. Buvo tarptautinės konferencijos „Laisvosios šalies laisva žiniasklaida“ rengėju.
Nuo 2011 m. dalyvauja visuomeninio judėjimo „Tėvynės atgimimas ir perspektyva“ (TAIP) veikloje.
Pomėgiai – kulinarija, turizmas, sportas ir gėlininkystė.
Vedęs. Su žmona Alena augina tris sūnus – Jakubą (18 m.), Konradą (15 m.) ir Adrianą (7 m.).