2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimai
 Kandidato rinkimų programa |
Vytautas Grubliauskas Atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio duomenysSavivaldybė: Klaipėdos miesto (Nr. 20) Iškėlė: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis numeris sąraše: Politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų ir kandidatų atstovus rinkimams, kandidatus kviečiame susipažinti su skelbiamais duomenimis ir, jei pastebėsite netikslumus ar neatitikimus pareiškiniams dokumentams, prašome skubiai kreiptis į savivaldybių rinkimų komisijas |
Gimė 1956 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos mieste.
Tėvas – Boleslovas Grubliauskas (1926–1997) visą gyvenimą iki pensijos dirbo Klaipėdos autobusų parke vairuotoju, mama Augustina Grubliauskienė (1928–1986) iki pat pensijos dirbo Klaipėdos viešojoje bibliotekoje knygų saugyklos skyriaus vedėja.
1963–1975 m. mokėsi Klaipėdos 4-ojoje vidurinėje mokykloje. Septynerius metus dainavo berniukų chore „Gintarėlis“, kelerius metus lankė Klaipėdos m. 2-ąją vaikų muzikos mokyklą.
1975 m. įstojo į LTSR valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetų Pučiamųjų instrumentų katedros trimitininko specialybę. 1977 m. pradėjo studijuoti naujai įsikūrusioje Estradinės muzikos katedroje.
1980 m. baigė LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų estradinės muzikos specialybę ir įgijo estradinio orkestro vadovo ir estradinio orkestro solisto kvalifikacijas. Tais pačiais metais kartu su konservatorijos bigbendu, kurio varinių pučiamųjų instrumentų koncertmeisteriu buvo, dalyvavo prestižiniame to meto festivalyje „Liepajas Dzintars – 80“ (pripažinti šio festivalio laureatais).
1980–1982 m. tarnavo tarybinės kariuomenės Pabaltijo karinės apygardos parodomajame štabo orkestre Rygoje (Latvijoje), kuriame buvo orkestro solistu koncertmeisteriu.
1982–1984 m. dirbo Lietuvos valstybinės filharmonijos ansamblio „Nerija“ solistu instrumentalistu. 1983 m. festivalyje „Baltijos jaunystė – 83“ buvo pripažintas geriausiu instrumentalistu.
1984 m. pradėjo dirbti Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose Estradinės muzikos katedros orkestro (bigbendo) koncertmeisteriu solistu, o nuo 1987 m. – ir katedros dėstytoju. Grodamas šiame orkestre ir diksilende, yra dalyvavęs daugelyje Lietuvos radijo bei televizijos įrašų, taip pat ir įrašant tris plokšteles. Nuo 1979 m. su trumpomis pertraukomis iki 1988 m., o nuo 1988 m. nuolat grojo šios katedros diksilende. Su šiuo kolektyvu nuo 1989 m. pradėjo aktyviai koncertuoti užsienio šalyse ir dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose džiazo festivaliuose.
1993 m. buvo išrinktas Estradinės muzikos katedros vyr. dėstytoju ir vedėju. Tais pačiais metais išrinktas ir tuometinio Klaipėdos diksilendo vadovu.
Koncertavo ir dalyvavo daugelyje prestižinių džiazo muzikos festivalių bei koncertų JAV, Vokietijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje, Lietuvoje organizuojamuose tarptautiniuose džiazo festivaliuose, įvairiausiuose koncertuose visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei rajonuose.
1995 m. daugelio Vokietijos koncertinių agentūrų buvo pripažintas geriausiu trimitininku Rytų Europos šalyse.
1994–2004 m. buvo tarptautinių Klaipėdos džiazo festivalių režisierius, organizatorius, taip pat šių renginių vedėjas bei dalyvis. Nuo 2004 m. iki šiol yra šio renginio globėjas visuomeniniais pagrindais.
2000 m. Klaipėdos universitete suteiktas pedagoginis docento vardas.
1984–2003 m. buvo Klaipėdos m. profesinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Bangpūtys“ (vėliau – Karinių jūrų pajėgų orkestras) solistas.
1996 m. įkūrė Klaipėdos džiazo klubą ir iki 2004 m. buvo šio klubo prezidentu.
Aktyvią politinę veiklą pradėjo 2000 m., kai buvo išrinktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu. Kitais metais buvo kandidatu į Klaipėdos miesto mero postą, tačiau pritrūkus balsų nebuvo išrinktas. Buvo Klaipėdos miesto tarybos Socialinių reikalų komiteto nariu bei pirmininku, įvairių komisijų bei visuomeninių sporto, meno ir kultūros tarybų nariu.
1997 m. išrinktas populiariausiu Klaipėdos miesto kultūros ir meno žmogumi.
2005 m. suteiktas garbingas Klaipėdos kultūros magistro vardas.
2004 m. Klaipėdos miesto Danės vienmandatėje apygardoje išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Tuo metu buvo Liberalų ir centro sąjungos nariu, tačiau po dvejų metų pasitraukė iš šios politinės partijos, protestuodamas prieš tuometinio jos pirmininko vadovavimą partijai, kadangi tuo metu jis jau buvo įtariamas įstatymų pažeidimais ir sulaukė griežtos Lietuvos Respublikos Prezidento kritikos. Tais pačiais metais tapo naujai susikūrusio Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariu ir iki šių dienų yra šios partijos valdybos narys. Seime nuo kadencijos pradžios iki pabaigos dirbo Informacinės visuomenės plėtros komitete, buvo Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininko pavaduotoju.
2008 m. Klaipėdos miesto Danės vienmandatėje apygardoje vėl buvo išrinktas Seimo nariu. Tų pačių metų lapkričio 20 d. buvo išrinktas Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku, kiek vėliau įsiliejo ir į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos veiklą ir tapo šios komisijos nariu.
Nuo 2011 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys.
Nuo 2011 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės meras.
Vedęs. Drauge su žmona Inga augina sūnų Vytautą (g. 2009 m.) ir dukrą Elzę (g. 2004 m.), taip pat Ingos vaikus iš jos pirmosios santuokos – dukrą Saulę (g. 1998 m.) ir sūnų Žilviną (g. 2000 m.). Iš pirmos santuokos turi dukrą Agnę (g. 1986 m.).
Tėvas – Boleslovas Grubliauskas (1926–1997) visą gyvenimą iki pensijos dirbo Klaipėdos autobusų parke vairuotoju, mama Augustina Grubliauskienė (1928–1986) iki pat pensijos dirbo Klaipėdos viešojoje bibliotekoje knygų saugyklos skyriaus vedėja.
1963–1975 m. mokėsi Klaipėdos 4-ojoje vidurinėje mokykloje. Septynerius metus dainavo berniukų chore „Gintarėlis“, kelerius metus lankė Klaipėdos m. 2-ąją vaikų muzikos mokyklą.
1975 m. įstojo į LTSR valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetų Pučiamųjų instrumentų katedros trimitininko specialybę. 1977 m. pradėjo studijuoti naujai įsikūrusioje Estradinės muzikos katedroje.
1980 m. baigė LTSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų estradinės muzikos specialybę ir įgijo estradinio orkestro vadovo ir estradinio orkestro solisto kvalifikacijas. Tais pačiais metais kartu su konservatorijos bigbendu, kurio varinių pučiamųjų instrumentų koncertmeisteriu buvo, dalyvavo prestižiniame to meto festivalyje „Liepajas Dzintars – 80“ (pripažinti šio festivalio laureatais).
1980–1982 m. tarnavo tarybinės kariuomenės Pabaltijo karinės apygardos parodomajame štabo orkestre Rygoje (Latvijoje), kuriame buvo orkestro solistu koncertmeisteriu.
1982–1984 m. dirbo Lietuvos valstybinės filharmonijos ansamblio „Nerija“ solistu instrumentalistu. 1983 m. festivalyje „Baltijos jaunystė – 83“ buvo pripažintas geriausiu instrumentalistu.
1984 m. pradėjo dirbti Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose Estradinės muzikos katedros orkestro (bigbendo) koncertmeisteriu solistu, o nuo 1987 m. – ir katedros dėstytoju. Grodamas šiame orkestre ir diksilende, yra dalyvavęs daugelyje Lietuvos radijo bei televizijos įrašų, taip pat ir įrašant tris plokšteles. Nuo 1979 m. su trumpomis pertraukomis iki 1988 m., o nuo 1988 m. nuolat grojo šios katedros diksilende. Su šiuo kolektyvu nuo 1989 m. pradėjo aktyviai koncertuoti užsienio šalyse ir dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose džiazo festivaliuose.
1993 m. buvo išrinktas Estradinės muzikos katedros vyr. dėstytoju ir vedėju. Tais pačiais metais išrinktas ir tuometinio Klaipėdos diksilendo vadovu.
Koncertavo ir dalyvavo daugelyje prestižinių džiazo muzikos festivalių bei koncertų JAV, Vokietijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje, Lietuvoje organizuojamuose tarptautiniuose džiazo festivaliuose, įvairiausiuose koncertuose visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei rajonuose.
1995 m. daugelio Vokietijos koncertinių agentūrų buvo pripažintas geriausiu trimitininku Rytų Europos šalyse.
1994–2004 m. buvo tarptautinių Klaipėdos džiazo festivalių režisierius, organizatorius, taip pat šių renginių vedėjas bei dalyvis. Nuo 2004 m. iki šiol yra šio renginio globėjas visuomeniniais pagrindais.
2000 m. Klaipėdos universitete suteiktas pedagoginis docento vardas.
1984–2003 m. buvo Klaipėdos m. profesinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Bangpūtys“ (vėliau – Karinių jūrų pajėgų orkestras) solistas.
1996 m. įkūrė Klaipėdos džiazo klubą ir iki 2004 m. buvo šio klubo prezidentu.
Aktyvią politinę veiklą pradėjo 2000 m., kai buvo išrinktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu. Kitais metais buvo kandidatu į Klaipėdos miesto mero postą, tačiau pritrūkus balsų nebuvo išrinktas. Buvo Klaipėdos miesto tarybos Socialinių reikalų komiteto nariu bei pirmininku, įvairių komisijų bei visuomeninių sporto, meno ir kultūros tarybų nariu.
1997 m. išrinktas populiariausiu Klaipėdos miesto kultūros ir meno žmogumi.
2005 m. suteiktas garbingas Klaipėdos kultūros magistro vardas.
2004 m. Klaipėdos miesto Danės vienmandatėje apygardoje išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Tuo metu buvo Liberalų ir centro sąjungos nariu, tačiau po dvejų metų pasitraukė iš šios politinės partijos, protestuodamas prieš tuometinio jos pirmininko vadovavimą partijai, kadangi tuo metu jis jau buvo įtariamas įstatymų pažeidimais ir sulaukė griežtos Lietuvos Respublikos Prezidento kritikos. Tais pačiais metais tapo naujai susikūrusio Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nariu ir iki šių dienų yra šios partijos valdybos narys. Seime nuo kadencijos pradžios iki pabaigos dirbo Informacinės visuomenės plėtros komitete, buvo Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininko pavaduotoju.
2008 m. Klaipėdos miesto Danės vienmandatėje apygardoje vėl buvo išrinktas Seimo nariu. Tų pačių metų lapkričio 20 d. buvo išrinktas Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku, kiek vėliau įsiliejo ir į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos veiklą ir tapo šios komisijos nariu.
Nuo 2011 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys.
Nuo 2011 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės meras.
Vedęs. Drauge su žmona Inga augina sūnų Vytautą (g. 2009 m.) ir dukrą Elzę (g. 2004 m.), taip pat Ingos vaikus iš jos pirmosios santuokos – dukrą Saulę (g. 1998 m.) ir sūnų Žilviną (g. 2000 m.). Iš pirmos santuokos turi dukrą Agnę (g. 1986 m.).