2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimai
 Kandidato rinkimų programa |
Stanislovas Buškevičius Atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio duomenysSavivaldybė: Kauno miesto (Nr. 15) Iškėlė: Partija „Jaunoji Lietuva“ numeris sąraše: Politinių partijų, visuomeninių rinkimų komitetų ir kandidatų atstovus rinkimams, kandidatus kviečiame susipažinti su skelbiamais duomenimis ir, jei pastebėsite netikslumus ar neatitikimus pareiškiniams dokumentams, prašome skubiai kreiptis į savivaldybių rinkimų komisijas |
Tikras kaunietis. Gimė 1958 m. Kaune, užaugo Žaliakalnio rajone, o šiuo metu daug laiko praleidžia ir sportuoja Kalniečių rajone.
Vaikystėje domėjosi istorija, geografija, literatūra, tačiau visai atsitiktinai pateko į Kauno politechnikumą. Jį baigė 1977 m.
Dirbo ir darbininku, ir meistru, ir inžinieriumi, bet kelių statyba ir eksploatavimas (tokią specialybę įgijo politechnikume) nebuvo jam artimas pasirinkimas.
Noras suprasti, kodėl Vakaruose žmonės geriau gyvena, planinės ir rinkos ekonomikos lyginimas atvedė jį į Vilniaus universitetą. Jį baigė 1985 m. ir įgijo ekonomisto specialybę.
1988–1990 m. Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) dėstė Vakarų politinės ekonomijos kursą. KGB inspiravus, iš šio instituto buvo pašalintas už politinę veiklą, nes paskaitose daugiau kalbėjo ne tiek apie ekonomiką, o apie tai, kad Lietuva turi būti laisva ir nepriklausoma.
Tokia jo pasaulėžiūra buvo formuojama dar nuo vaikystės. Tam įtakos turėjo visų pirma šeima, domėjimasis Lietuvos istorija. Niekada nepriklausė nei pionierių, nei komjaunuolių, nei komunistų organizacijoms. Net ir dabar prisimena paauglystės ir jaunystės antitarybinius nusidėjimus, pavyzdžiui, antisovietinės literatūros platinimą tarp draugų ir pažįstamų.
1988 m., Lietuvoje prasidėjus atgimimui, įstojo į „Jaunąją Lietuvą“, tai pirmoji ir vienintelė jo partija.
1989–1990 m. organizavo tarnybos okupacinėje kariuomenėje boikotą – masinį rusiškų karinių bilietų ir prirašymo liudijimų grąžinimą į Maskvą. Organizavo komunistinių stabų – paminklų V. Kapsukui, F. Dzeržinskiui, keturiems komunarams ir t. t. – nugriovimą Kaune.
Vienas iš kryžiaus 1941 m. birželio sukilimo prieš rusų okupantus dalyviams atminti pastatymo Kauno miesto kapinėse organizatorių. Parašų rinkimo, kad būtų atkurtas teisėto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo, priimto 1939 m., galiojimas, organizatorius.
1991 m. vasarą iškėlė neteisėtai Rusijos valdomos Mažosios Lietuvos problemą.
1992 m. organizavo ir kartu su kitomis organizacijomis bei kauniečiais patriotais užėmė okupuotą Karininkų ramovę.
1992 m. pavasarį Prancūzijos žmogaus teisių asociacijos kvietimu gilino tarptautinio bendradarbiavimo žinias Paryžiuje.
1993–1996 m. dirbo valstybės konsultantu jaunimo klausimais.
1995 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos Kovos su korupcija komisijos pirmininku. Bendraudamas su valstybės ir opozicijos vadovais, kėlė Lietuvos nepriklausomybei ir tautos gerovei gresiančias problemas. Po jo aštrių kalbų prieš mafiją, KGB ekonominių struktūrų įsigalėjimą ir korumpuotus Kauno teisėsaugininkus 1994 m. kovo 23 d. buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Apie šį įvykį informavo tik du laikraščiai. Nei pasikėsinimo vykdytojai, nei organizatoriai iki šiol nesurasti.
Dvi kadencijas dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu. Įregistravo per 50 įvairių įstatymų, nutarimų ir pasiūlymų dėl projektų.
2007 m. ir 2011 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotoju. Kuruoja sporto, energetikos, neformalaus ugdymo, turizmo, kino klausimus. Padeda jaunimui sportuoti. Kovoja už kultūros paveldo išsaugojimą. Didelį dėmesį skiria lietuvių kalbai, kultūrai išsaugoti ir puoselėti. Šiuo klausimu parengė įstatymų projektų.
Domisi filosofija, religija, psichologija. Propaguoja ir praktikuoja sveiką gyvenimo būdą, nerūko ir nevartoja alkoholio. Klauso įvairios muzikos, ypač patinka roko klasika ir bliuzas.
Žmona Jūratė yra vaikų psichologė. Sūnus Stasys ir duktė Milda dirba, jaunėlė duktė Agnė – studentė.
Vaikystėje domėjosi istorija, geografija, literatūra, tačiau visai atsitiktinai pateko į Kauno politechnikumą. Jį baigė 1977 m.
Dirbo ir darbininku, ir meistru, ir inžinieriumi, bet kelių statyba ir eksploatavimas (tokią specialybę įgijo politechnikume) nebuvo jam artimas pasirinkimas.
Noras suprasti, kodėl Vakaruose žmonės geriau gyvena, planinės ir rinkos ekonomikos lyginimas atvedė jį į Vilniaus universitetą. Jį baigė 1985 m. ir įgijo ekonomisto specialybę.
1988–1990 m. Kauno medicinos institute (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) dėstė Vakarų politinės ekonomijos kursą. KGB inspiravus, iš šio instituto buvo pašalintas už politinę veiklą, nes paskaitose daugiau kalbėjo ne tiek apie ekonomiką, o apie tai, kad Lietuva turi būti laisva ir nepriklausoma.
Tokia jo pasaulėžiūra buvo formuojama dar nuo vaikystės. Tam įtakos turėjo visų pirma šeima, domėjimasis Lietuvos istorija. Niekada nepriklausė nei pionierių, nei komjaunuolių, nei komunistų organizacijoms. Net ir dabar prisimena paauglystės ir jaunystės antitarybinius nusidėjimus, pavyzdžiui, antisovietinės literatūros platinimą tarp draugų ir pažįstamų.
1988 m., Lietuvoje prasidėjus atgimimui, įstojo į „Jaunąją Lietuvą“, tai pirmoji ir vienintelė jo partija.
1989–1990 m. organizavo tarnybos okupacinėje kariuomenėje boikotą – masinį rusiškų karinių bilietų ir prirašymo liudijimų grąžinimą į Maskvą. Organizavo komunistinių stabų – paminklų V. Kapsukui, F. Dzeržinskiui, keturiems komunarams ir t. t. – nugriovimą Kaune.
Vienas iš kryžiaus 1941 m. birželio sukilimo prieš rusų okupantus dalyviams atminti pastatymo Kauno miesto kapinėse organizatorių. Parašų rinkimo, kad būtų atkurtas teisėto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo, priimto 1939 m., galiojimas, organizatorius.
1991 m. vasarą iškėlė neteisėtai Rusijos valdomos Mažosios Lietuvos problemą.
1992 m. organizavo ir kartu su kitomis organizacijomis bei kauniečiais patriotais užėmė okupuotą Karininkų ramovę.
1992 m. pavasarį Prancūzijos žmogaus teisių asociacijos kvietimu gilino tarptautinio bendradarbiavimo žinias Paryžiuje.
1993–1996 m. dirbo valstybės konsultantu jaunimo klausimais.
1995 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos Kovos su korupcija komisijos pirmininku. Bendraudamas su valstybės ir opozicijos vadovais, kėlė Lietuvos nepriklausomybei ir tautos gerovei gresiančias problemas. Po jo aštrių kalbų prieš mafiją, KGB ekonominių struktūrų įsigalėjimą ir korumpuotus Kauno teisėsaugininkus 1994 m. kovo 23 d. buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Apie šį įvykį informavo tik du laikraščiai. Nei pasikėsinimo vykdytojai, nei organizatoriai iki šiol nesurasti.
Dvi kadencijas dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu. Įregistravo per 50 įvairių įstatymų, nutarimų ir pasiūlymų dėl projektų.
2007 m. ir 2011 m. buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotoju. Kuruoja sporto, energetikos, neformalaus ugdymo, turizmo, kino klausimus. Padeda jaunimui sportuoti. Kovoja už kultūros paveldo išsaugojimą. Didelį dėmesį skiria lietuvių kalbai, kultūrai išsaugoti ir puoselėti. Šiuo klausimu parengė įstatymų projektų.
Domisi filosofija, religija, psichologija. Propaguoja ir praktikuoja sveiką gyvenimo būdą, nerūko ir nevartoja alkoholio. Klauso įvairios muzikos, ypač patinka roko klasika ir bliuzas.
Žmona Jūratė yra vaikų psichologė. Sūnus Stasys ir duktė Milda dirba, jaunėlė duktė Agnė – studentė.