2014 m. gegužės 25 d. rinkimai į Europos Parlamentą
| VLADIMIR JARMOLENKO Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai numeris sąraše: 13 Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys |
Gimė 1948 m. gegužės 15 d. Astrachanėje, Rusija.
1966–1980 m. studijavo Kauno medicinos institute (dabar – Sveikatos mokslų universitetas), biofizikas.
1977–1972 m. studijavo tikslinėje aspirantūroje TSRS MA Puščino biologinės fizikos institute.
1981 m. apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją (gamtos mokslų daktaras, nostrifikuota 1995 m.), suteiktas vyriausiojo mokslinio bendradarbio vardas.
1971–1977 m. – Sąjunginio sviesto ir sūrių pramonės tyrimo instituto Lietuvos filialo technikas inžinierius, fizikas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
1980–1983 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, laboratorijos vedėjas.
1983–1986 m. – Kauno medicinos instituto Centrinės MT laboratorijos, Fizikinių ir cheminių tyrimų laboratorijos vedėjas.
1986–1991 m. – Kauno medicinos instituto Biologinės ir bioorganinės chemijos katedros vyresnysis dėstytojas, vyr. mokslinis bendradarbis.
1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos narys, pirmininko pavaduotojas.
1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto narys.
1996–1999 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto narys, Europos reikalų komiteto narys.
1999–2001 m. – Lietuvos Respublikos ambasados Belgijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei laikinasis reikalų patikėtinis, ministras patarėjas (nuo 2001 m. tik Belgijai ir Liuksemburgui).
2002–2005 m. – Lietuvos Respublikos ambasados Graikijos Respublikoje ministras patarėjas.
2005–2006 m. – Lietuvos Respublikos ambasados Graikijoje ministras patarėjas, reziduojantis Rumunijoje.
2006–2013 m. – Lietuvos Respublikos ambasados Rumunijoje laikinasis reikalų patikėtinis, ministras patarėjas, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius (kredencialai įteikti 2008 m. vasario 26 d.).
1991 m. kovo 11 d. Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo“ signataras.
1990–1992 m. – delegacijų deryboms su TSRS ir Rusija ekspertas.
1992–1993 m. – Lietuvos valstybinės delegacijos derybų su Rusija dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijos narys.
1994–1999 m. – Lietuvos valstybinės delegacijos derybų su Rusija dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijos narys
1992–1999 m. Lietuvos parlamentinės Šiaurės Atlanto Asamblėjos (NATO) delegacijos narys (1992–1996 m. delegacijos vadovo pavaduotojas).
1995–1999 m. Europos Komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECR1) prie Europos Tarybos (Strasbūre) Lietuvos atstovas.
Sąjūdžio rėmėjas ir dalyvis.
Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narys nuo 1993 m.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos pakvietimo į NATO atminimo ženklu, medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, medaliu „Už nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje“; Universitetas „Valahija“ Targoviste (Rumunija) suteikė garbės daktaro (Doctor Honoris Causa) vardą.
Rumunijos asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijų steigėjas ir garbės prezidentas (2008–2013 m.).
Moka rusų k. (gimtoji), anglų, lenkų kalbas (prancūzų k. pagrindai, rumunų k. gali susikalbėti).
Vedęs.
1966–1980 m. studijavo Kauno medicinos institute (dabar – Sveikatos mokslų universitetas), biofizikas.
1977–1972 m. studijavo tikslinėje aspirantūroje TSRS MA Puščino biologinės fizikos institute.
1981 m. apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją (gamtos mokslų daktaras, nostrifikuota 1995 m.), suteiktas vyriausiojo mokslinio bendradarbio vardas.
1971–1977 m. – Sąjunginio sviesto ir sūrių pramonės tyrimo instituto Lietuvos filialo technikas inžinierius, fizikas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis.
1980–1983 m. – jaunesnysis mokslinis bendradarbis, laboratorijos vedėjas.
1983–1986 m. – Kauno medicinos instituto Centrinės MT laboratorijos, Fizikinių ir cheminių tyrimų laboratorijos vedėjas.
1986–1991 m. – Kauno medicinos instituto Biologinės ir bioorganinės chemijos katedros vyresnysis dėstytojas, vyr. mokslinis bendradarbis.
1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos narys, pirmininko pavaduotojas.
1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto narys.
1996–1999 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto narys, Europos reikalų komiteto narys.
1999–2001 m. – Lietuvos Respublikos ambasados Belgijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei laikinasis reikalų patikėtinis, ministras patarėjas (nuo 2001 m. tik Belgijai ir Liuksemburgui).
2002–2005 m. – Lietuvos Respublikos ambasados Graikijos Respublikoje ministras patarėjas.
2005–2006 m. – Lietuvos Respublikos ambasados Graikijoje ministras patarėjas, reziduojantis Rumunijoje.
2006–2013 m. – Lietuvos Respublikos ambasados Rumunijoje laikinasis reikalų patikėtinis, ministras patarėjas, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius (kredencialai įteikti 2008 m. vasario 26 d.).
1991 m. kovo 11 d. Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo“ signataras.
1990–1992 m. – delegacijų deryboms su TSRS ir Rusija ekspertas.
1992–1993 m. – Lietuvos valstybinės delegacijos derybų su Rusija dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijos narys.
1994–1999 m. – Lietuvos valstybinės delegacijos derybų su Rusija dėl sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos delegacijos narys
1992–1999 m. Lietuvos parlamentinės Šiaurės Atlanto Asamblėjos (NATO) delegacijos narys (1992–1996 m. delegacijos vadovo pavaduotojas).
1995–1999 m. Europos Komisijos prieš rasizmą ir netoleranciją (ECR1) prie Europos Tarybos (Strasbūre) Lietuvos atstovas.
Sąjūdžio rėmėjas ir dalyvis.
Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partijos narys nuo 1993 m.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos pakvietimo į NATO atminimo ženklu, medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, medaliu „Už nuopelnus Lietuvos Respublikos diplomatinėje tarnyboje“; Universitetas „Valahija“ Targoviste (Rumunija) suteikė garbės daktaro (Doctor Honoris Causa) vardą.
Rumunijos asociacijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijų steigėjas ir garbės prezidentas (2008–2013 m.).
Moka rusų k. (gimtoji), anglų, lenkų kalbas (prancūzų k. pagrindai, rumunų k. gali susikalbėti).
Vedęs.