2014 m. gegužės 25 d. rinkimai į Europos Parlamentą
 |
KĘSTUTIS MASIULIS Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai numeris sąraše: 6 Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys |
Gimė 1957 m. Kelmėje.
Mokykloje buvo stropus mokinys, paskutinėje klasėje tapo respublikinės fizikų olimpiados laureatu.
Meilė tiksliesiems mokslams lėmė, kad po mokyklos baigimo įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti teorinę fiziką. Sunkios studijos sekėsi puikiai. Fizikos fakultetą baigė būdamas geriausiu kurso absolventu, todėl buvo pakviestas dirbti į šio fakulteto Puslaidininkių fizikos katedrą.
Tolesnį jo kelią nulėmė šeimoje skiepytos dvasinės vertybės. Todėl fiziko teoretiko karjerą iškeitė į mokslo filosofo kelią. 1986 m. įstojo į Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantūrą. Laikmetis buvo turtingas įvykių, brendo sovietinio režimo krizė. Lietuvos mokslo akademijoje inicijavo Jaunųjų mokslininkų diskusijų klubą. Jame su jaunatviška drąsa organizuodavo renginius, į kuriuos sovietinio režimo atstovai reaguodavo labai nepalankiai. Klubas prisidėjo ir organizuojant diskusiją, kurioje buvo įsteigtas Sąjūdis. Tuo pat metu neapleido ir mokslo. 1989 m. apgynė disertaciją iš fizikos ir matematikos filosofijos istorijos Lietuvoje.
Laikmetis paskatino susidomėti socialiniais mokslais, nes laisvę atgavusioje Lietuvoje trūko politologų, nebuvo viešojo sektoriaus valdymą išmanančių žmonių. Laimėjo NATO stipendiją studijoms ir tyrimams, daug kartų stažavo užsienyje. Netrukus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto studentams ėmė skaityti elitologijos, politikos mokslų filosofijos ir kitus kursus. Kaip valdymo ir politikos mokslų specialistas buvo nuolat kviečiamas į vairias diskusijas televizijų bei radijo laidose.
1999 m. pavasarį pradėjo dirbti Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus patarėju, o po penkių mėnesių Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Dirbo dviejų premjerų patarėju strategijos klausimams. Darbas buvo labai įtemptas ir įdomus, teko dalyvauti sprendžiant problemas, kurias sukėlė Rusijos finansų krizė.
2000 m. buvo išrinktas Lietuvos teisės universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanu, nuo 2005 m. – Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto Viešojo administravimo katedros vedėjas, profesorius.
2003 m. birželio mėn. išrinktas Vilniaus vicemeru, tačiau 2005 m. pavasarį atsistatydino.
2007 m. vilniečiai vėl išrinko į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.
2005 m. kartu su grupe bendraminčių įkūrė VšĮ „Naujosios viešosios vadybos institutą“.
2008 m. Kelmės krašte buvo išrinktas į Seimą, visas ankstesnes veiklas nutraukė.
Seime dirbo Nacionalinio saugumo ir Ekonomikos komitetuose, Atominės energetikos komisijoje, buvo tarpparlamentinių ryšių su Vokietija grupės pirmininkas, principingai vadovavo Seimo narių A. Sacharuko ir L. Karaliaus apkaltos komisijoms.
Nuo 2012 m. Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje. Vadovauja Seimo tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika ir su Šveicarija grupėms, dirba Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose.
Stiprybės semiasi mylimos šeimos aplinkoje. Su psichologe žmona Irena kartu gyvena daugiau kaip 30 metų. Turi tris vaikus: Jūratė – advokato padėjėja, Saulius – informacinių technologijų specialistas, Liepa – tekstilininkė.
Pomėgiai: dailė, sodininkystė, meistravimas, kelionės.
Mokykloje buvo stropus mokinys, paskutinėje klasėje tapo respublikinės fizikų olimpiados laureatu.
Meilė tiksliesiems mokslams lėmė, kad po mokyklos baigimo įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti teorinę fiziką. Sunkios studijos sekėsi puikiai. Fizikos fakultetą baigė būdamas geriausiu kurso absolventu, todėl buvo pakviestas dirbti į šio fakulteto Puslaidininkių fizikos katedrą.
Tolesnį jo kelią nulėmė šeimoje skiepytos dvasinės vertybės. Todėl fiziko teoretiko karjerą iškeitė į mokslo filosofo kelią. 1986 m. įstojo į Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto aspirantūrą. Laikmetis buvo turtingas įvykių, brendo sovietinio režimo krizė. Lietuvos mokslo akademijoje inicijavo Jaunųjų mokslininkų diskusijų klubą. Jame su jaunatviška drąsa organizuodavo renginius, į kuriuos sovietinio režimo atstovai reaguodavo labai nepalankiai. Klubas prisidėjo ir organizuojant diskusiją, kurioje buvo įsteigtas Sąjūdis. Tuo pat metu neapleido ir mokslo. 1989 m. apgynė disertaciją iš fizikos ir matematikos filosofijos istorijos Lietuvoje.
Laikmetis paskatino susidomėti socialiniais mokslais, nes laisvę atgavusioje Lietuvoje trūko politologų, nebuvo viešojo sektoriaus valdymą išmanančių žmonių. Laimėjo NATO stipendiją studijoms ir tyrimams, daug kartų stažavo užsienyje. Netrukus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto studentams ėmė skaityti elitologijos, politikos mokslų filosofijos ir kitus kursus. Kaip valdymo ir politikos mokslų specialistas buvo nuolat kviečiamas į vairias diskusijas televizijų bei radijo laidose.
1999 m. pavasarį pradėjo dirbti Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus patarėju, o po penkių mėnesių Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Dirbo dviejų premjerų patarėju strategijos klausimams. Darbas buvo labai įtemptas ir įdomus, teko dalyvauti sprendžiant problemas, kurias sukėlė Rusijos finansų krizė.
2000 m. buvo išrinktas Lietuvos teisės universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekanu, nuo 2005 m. – Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto Viešojo administravimo katedros vedėjas, profesorius.
2003 m. birželio mėn. išrinktas Vilniaus vicemeru, tačiau 2005 m. pavasarį atsistatydino.
2007 m. vilniečiai vėl išrinko į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.
2005 m. kartu su grupe bendraminčių įkūrė VšĮ „Naujosios viešosios vadybos institutą“.
2008 m. Kelmės krašte buvo išrinktas į Seimą, visas ankstesnes veiklas nutraukė.
Seime dirbo Nacionalinio saugumo ir Ekonomikos komitetuose, Atominės energetikos komisijoje, buvo tarpparlamentinių ryšių su Vokietija grupės pirmininkas, principingai vadovavo Seimo narių A. Sacharuko ir L. Karaliaus apkaltos komisijoms.
Nuo 2012 m. Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje. Vadovauja Seimo tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika ir su Šveicarija grupėms, dirba Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose.
Stiprybės semiasi mylimos šeimos aplinkoje. Su psichologe žmona Irena kartu gyvena daugiau kaip 30 metų. Turi tris vaikus: Jūratė – advokato padėjėja, Saulius – informacinių technologijų specialistas, Liepa – tekstilininkė.
Pomėgiai: dailė, sodininkystė, meistravimas, kelionės.