2014 m. gegužės 25 d. rinkimai į Europos Parlamentą
 |
VINCAS LAURUTIS Iškėlė: Liberalų ir centro sąjunga numeris sąraše: 16 Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys |
Gimė 1946 m. Šiaulių mieste.
1964 m. baigęs Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas), kurį 1989 m. baigė su pagyrimu ir įgijo radijo inžinieriaus kvalifikaciją. Po dvejų tarnybos armijoje metų, kurioje pagal paskyrimą tarnavo karininku, grįžo į Šiaulius ir pradėjo dirbti asistentu Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete. 1977 m. per vienų metų akademines atostogas baigė rengti ir apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją. 1983 m. suteiktas docento pedagoginis vardas. Nuo 1985 m. aštuonerius metus ėjo Radiotechnikos katedros vedėjo pareigas. 1992 m. išrinktas KTU Šiaulių politechnikos fakulteto dekanu. 1996 m. parengė ir apgynė habilituoto daktaro disertaciją. 1997 m. tapo Elektronikos katedros profesoriumi. Tais pačiais metais, įkūrus Šiaulių universitetą, tapo pirmuoju jo rektoriumi. Rektoriaus pareigas ėjo dvi kadencijas – iki 2007 m. 2011 m. išrinktas Šiaulių universiteto Senato pirmininku.
Skaito paskaitas elektronikos ir kitų studijų programų studentams, dirba mokslinį darbą biomedicininės inžinerijos srityje. Nuo 1998 m. eina Šiaulių universiteto Biomedicininės inžinerijos centro direktoriaus pareigas. Skaito pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose. 1984 m. ir 1990 m. stažavo JAV Džono Hopkinso universitete, Baltimorėje. 1989 m. paskirta Lietuvos valstybinė premija mokslo ir technikos srityje. Yra daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių (15 išradimų) autorius ir bendraautoris.
Dalyvauja Šiaulių miesto visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Aktyvus Šiaulių miesto inžinierių namų, Lietuvos mokslininkų sąjungos narys. Nuo 1993 m. su vienos kadencijos pertrauka kaip Lietuvos centro sąjungos (vėliau Liberalų ir centro sąjungos) narys dalyvauja Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darbe.
Nuo 1994 m. yra Šiaulių Rotary klubo narys.
Vedęs, žmona Nijolė, dukterys Diana ir Miglė, auga šeši anūkai.
1964 m. baigęs Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar – Kauno technologijos universitetas), kurį 1989 m. baigė su pagyrimu ir įgijo radijo inžinieriaus kvalifikaciją. Po dvejų tarnybos armijoje metų, kurioje pagal paskyrimą tarnavo karininku, grįžo į Šiaulius ir pradėjo dirbti asistentu Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete. 1977 m. per vienų metų akademines atostogas baigė rengti ir apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją. 1983 m. suteiktas docento pedagoginis vardas. Nuo 1985 m. aštuonerius metus ėjo Radiotechnikos katedros vedėjo pareigas. 1992 m. išrinktas KTU Šiaulių politechnikos fakulteto dekanu. 1996 m. parengė ir apgynė habilituoto daktaro disertaciją. 1997 m. tapo Elektronikos katedros profesoriumi. Tais pačiais metais, įkūrus Šiaulių universitetą, tapo pirmuoju jo rektoriumi. Rektoriaus pareigas ėjo dvi kadencijas – iki 2007 m. 2011 m. išrinktas Šiaulių universiteto Senato pirmininku.
Skaito paskaitas elektronikos ir kitų studijų programų studentams, dirba mokslinį darbą biomedicininės inžinerijos srityje. Nuo 1998 m. eina Šiaulių universiteto Biomedicininės inžinerijos centro direktoriaus pareigas. Skaito pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose. 1984 m. ir 1990 m. stažavo JAV Džono Hopkinso universitete, Baltimorėje. 1989 m. paskirta Lietuvos valstybinė premija mokslo ir technikos srityje. Yra daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių (15 išradimų) autorius ir bendraautoris.
Dalyvauja Šiaulių miesto visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Aktyvus Šiaulių miesto inžinierių namų, Lietuvos mokslininkų sąjungos narys. Nuo 1993 m. su vienos kadencijos pertrauka kaip Lietuvos centro sąjungos (vėliau Liberalų ir centro sąjungos) narys dalyvauja Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darbe.
Nuo 1994 m. yra Šiaulių Rotary klubo narys.
Vedęs, žmona Nijolė, dukterys Diana ir Miglė, auga šeši anūkai.