2014 m. gegužės 25 d. rinkimai į Europos Parlamentą
 |
TOMAS BARANAUSKAS Iškėlė: Tautininkų sąjunga numeris sąraše: 11 Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys |
Gimė 1973 m. rugsėjo 12 d. Kaune.
Mokėsi Žeimelio ir Anykščių A. Vienuolio vidurinėse mokyklose.
Dalyvavo Anykščių Sąjūdžio veikioje. 1990–1991 m. redagavo Sąjūdžio puslapį rajono laikraštyje „Anykšta“, vėliau buvo Sąjūdžio laikraščio „Žiburys“ redakcinės kolegijos narys. 2013 m. išrinktas Lietuvos Sąjūdžio Tarybos nariu.
1992–1998 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, baigė magistrantūros studijas.
1996–2011 m. dirbo Lietuvos istorijos institute (1996–1998 m. – LDK istorijos skyriuje, 1998–2011 m. – Archeologijos skyriuje).
Nuo 2008 m. – Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto lektorius.
Nuo 2005 m. – draugijos „Pilis“, nuo 2008 m. – Lietuvai pagražinti draugijos, nuo 2010 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parko draugijos narys.
2001–2007 m. – Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ redakcinės kolegijos narys, nuo 2010 m. – portalo Alkas.lt redakcijos narys.
2009–2012 m. – Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, nuo 2009 m. – Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narys.
Mokslinių interesų sritis – viduramžių Lietuvos istorija, valstybės ištakos, Lietuvos pilys. Lietuvos edukologijos universitete taip pat dėsto Vidurio ir Rytų Europos viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų amžių istoriją. 2000 m. išleido knygą „Lietuvos valstybės ištakos“, 2011 m. – „Lietuvos pilys ir tvirtovės“ (drauge su G. Zabiela, V. Rakučiu, V. Baltrūnu), 2014 m. – „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“ (drauge su I. Baranauskiene ir A. Slapšio portretais). 2009 m. parengė Lietuvos istorijos apžvalgą ir žemėlapių seriją, vaizduojančią Lietuvos tūkstantmečio teritorijos raidą elektroninei knygai „Lietuva 1009–2009“. Paskelbė apie 30 mokslinių straipsnių, daug istorinės publicistikos ir istorijos populiarinimo straipsnių spaudoje bei interneto portaluose. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lietuvoje, Danijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Parašė straipsnių Lietuvoje ir užsienyje leidžiamoms enciklopedijoms.
1990–2008 m. dalyvavo Šeimyniškėlių piliakalnio (prie Anykščių) archeologiniuose tyrinėjimuose, parašė dvi brošiūras, populiarinančias šių tyrinėjimų rezultatus: „Vorutos pilis“ (2001 m.; drauge su tyrinėjimų vadovu G. Zabiela) ir „Anykščių medinė pilis“ (2005 m.). 2000 m. sukūrė interneto svetainę „Viduramžių Lietuva“.
2007 m. įstojo į Lietuvių tautininkų sąjungą. 2008–2011 m., pastarajai prisijungus prie TS-LKD, priklausė šios partijos Tautininkų frakcijai. Nuo 2011 m., atsikūrus Tautininkų sąjungai, kaip savarankiškai partijai, yra Tautininkų sąjungos Tarybos narys.
Vedęs, žmona Inga – vertėja, istorikė, rašytoja, sūnus Eigintas (g. 2007 m.).
Mokėsi Žeimelio ir Anykščių A. Vienuolio vidurinėse mokyklose.
Dalyvavo Anykščių Sąjūdžio veikioje. 1990–1991 m. redagavo Sąjūdžio puslapį rajono laikraštyje „Anykšta“, vėliau buvo Sąjūdžio laikraščio „Žiburys“ redakcinės kolegijos narys. 2013 m. išrinktas Lietuvos Sąjūdžio Tarybos nariu.
1992–1998 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, baigė magistrantūros studijas.
1996–2011 m. dirbo Lietuvos istorijos institute (1996–1998 m. – LDK istorijos skyriuje, 1998–2011 m. – Archeologijos skyriuje).
Nuo 2008 m. – Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto lektorius.
Nuo 2005 m. – draugijos „Pilis“, nuo 2008 m. – Lietuvai pagražinti draugijos, nuo 2010 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parko draugijos narys.
2001–2007 m. – Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ redakcinės kolegijos narys, nuo 2010 m. – portalo Alkas.lt redakcijos narys.
2009–2012 m. – Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys, nuo 2009 m. – Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narys.
Mokslinių interesų sritis – viduramžių Lietuvos istorija, valstybės ištakos, Lietuvos pilys. Lietuvos edukologijos universitete taip pat dėsto Vidurio ir Rytų Europos viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų amžių istoriją. 2000 m. išleido knygą „Lietuvos valstybės ištakos“, 2011 m. – „Lietuvos pilys ir tvirtovės“ (drauge su G. Zabiela, V. Rakučiu, V. Baltrūnu), 2014 m. – „Viduramžių Lietuvos viešpačiai“ (drauge su I. Baranauskiene ir A. Slapšio portretais). 2009 m. parengė Lietuvos istorijos apžvalgą ir žemėlapių seriją, vaizduojančią Lietuvos tūkstantmečio teritorijos raidą elektroninei knygai „Lietuva 1009–2009“. Paskelbė apie 30 mokslinių straipsnių, daug istorinės publicistikos ir istorijos populiarinimo straipsnių spaudoje bei interneto portaluose. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lietuvoje, Danijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Parašė straipsnių Lietuvoje ir užsienyje leidžiamoms enciklopedijoms.
1990–2008 m. dalyvavo Šeimyniškėlių piliakalnio (prie Anykščių) archeologiniuose tyrinėjimuose, parašė dvi brošiūras, populiarinančias šių tyrinėjimų rezultatus: „Vorutos pilis“ (2001 m.; drauge su tyrinėjimų vadovu G. Zabiela) ir „Anykščių medinė pilis“ (2005 m.). 2000 m. sukūrė interneto svetainę „Viduramžių Lietuva“.
2007 m. įstojo į Lietuvių tautininkų sąjungą. 2008–2011 m., pastarajai prisijungus prie TS-LKD, priklausė šios partijos Tautininkų frakcijai. Nuo 2011 m., atsikūrus Tautininkų sąjungai, kaip savarankiškai partijai, yra Tautininkų sąjungos Tarybos narys.
Vedęs, žmona Inga – vertėja, istorikė, rašytoja, sūnus Eigintas (g. 2007 m.).