2014 m. gegužės 25 d. rinkimai į Europos Parlamentą
 |
NIJOLĖ BALČIŪNIENĖ Iškėlė: Tautininkų sąjunga numeris sąraše: 8 Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys |
Gimė 1950 m. kovo 9 d. Raseinių rajone, malūnininko Prano ir Angelės Leščinskų šeimoje.
1967 m. baigė Betygalos vidurinę mokyklą.
1972 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą ir įgijo geografės specialybę.
1972–1993 m. pagal specialybę dirbo Hidrometeorologijos tarnybos valdyboje.
1993–1999 m. dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Užsienio lietuvių skyriuje: kuravo Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir kitų valstybių lietuvių bendruomenes, susipažino su etninių žemių lietuvių kultūros bei švietimo problemomis, kurių rūpesčiais serga iki šiol.
1999–2008 m. dirbo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje vyr. specialiste, skyriaus vedėja: atsakė už pažintinį turizmą, ekologinį švietimą, etnokultūros puoselėjimą; pradėjo organizuoti pažintinius pėsčiųjų žygius vaizdingomis Vilniaus miesto apylinkėmis, kuriuos veda iki šiol; rengė etnokultūrines šventes, buvo neakivaizdinės Jaunųjų gamtotyrininkų mokyklos koordinatorė.
2008–2012 m. – Seimo narių Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos padėjėja-sekretorė, Tautininkų sąjungos Tarybos narė.
Yra Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narė; Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja, kuruoja folkloro ansamblių ir klubų veiklą; Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos Tarybos narė; Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“, globojančios Pietryčių Lietuvos mokyklas, valdybos narė; „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja; ilgametė liaudies dainų klubo „Raskila“ narė ir buvusi vadovė, viena iš klubo steigėjų; Žygeivių bei Romuvos judėjimų pradininkė. Nuo studentiškų dienų aktyviai įsijungė į beginklį pasipriešinimą sovietinei santvarkai. Buvo VU Gamtos fakulteto Žygeivių sekcijos „Gabija“ pirmininkė, kraštotyrinių ekspedicijų ir folklorinio sąjūdžio dalyvė. Už aktyvų dalyvavimą organizuojant pirmąsias Rasos šventes Kernavėje, už Dariaus ir Girėno tėviškių tvarkymo darbus 1969 metais, už folklorinių dainų atlikimą ir tradicinių švenčių organizavimą, už piliakalnių, pilkapių, mitologinių vietų lankymą ir tautinių vertybių puoselėjimą buvo persekiojama sovietinių represinių struktūrų.
Daug metų organizuoja etnokultūrines tradicines šventes ir renginius: kasmetė tradicinė Rasos šventė Verkių parke 2008 m. buvo pripažinta geriausia etnokultūrine švente Lietuvoje – įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas. 12 metų rengia Pavasario lygiadienio šventę ant Pūčkorių piliakalnio. Organizuoja Žiemos saulėgrįžos, Užgavėnių, Vėlinių ir kt. kalendorines šventes. Yra daugelio švietimo ir kultūros projektų vykdytoja. Skaio paskaitas įvairiuose seminaruose, konferencijose, mokyklose (etnokultūros ir gamtos apsaugos temonis). Veda mokomąsias pažintines ekskursijas, yra I kategorijos gidė. Nuo 1999 m. veda sekmadieninius pažintinius pėsčiųjų žygius po Vilniaus miesto apylinkes, kurių metu tūkstančius vilniečių supažindina su gamtos bei kultūros paveldo vertybėmis. Rūpinasi Rytų Lietuvos ir etninių žemių lietuvių kultūriniais-švietėjiškais projektais, renginiais, organizuoja vaikų vasaros stovyklas, ekskursijas, aplinkosaugines akcijas. Konsultuoja ir padeda kurti bendruomenes Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose. 2008 m. parašė knygą „Abipus Neries“, spausdina straipsnius „Moksle ir gyvenime“, „Vorutoje“, „Žaliajame pasaulyje“, „Lietuvių godose“ ir kt.
Keliauja pėsčiomis po Lietuvą, jaunimą skatina pirmiausia pažinti savo gimtinę, tik vėliau keliauti į tolimus kraštus. Dainuoja ir šoka liaudies dainų klube „Raskila“, kartu su jaunimu dalyvauja tradicinių šokių ir Romuvos stovyklose. Punsko, Pelesos, Lydos ar Apso lietuvių džiaugsmai ir rūpesčiai tapo jos gyvenimo dalimi, jiems skiria savo laisvalaikį, šventes.
Į lietuvybės puoselėjimo veiklą įtraukė vaikus Gabiją, Vismantą, Tomą ir anūkus Austėją ir Jorį.
1967 m. baigė Betygalos vidurinę mokyklą.
1972 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą ir įgijo geografės specialybę.
1972–1993 m. pagal specialybę dirbo Hidrometeorologijos tarnybos valdyboje.
1993–1999 m. dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Užsienio lietuvių skyriuje: kuravo Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos ir kitų valstybių lietuvių bendruomenes, susipažino su etninių žemių lietuvių kultūros bei švietimo problemomis, kurių rūpesčiais serga iki šiol.
1999–2008 m. dirbo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje vyr. specialiste, skyriaus vedėja: atsakė už pažintinį turizmą, ekologinį švietimą, etnokultūros puoselėjimą; pradėjo organizuoti pažintinius pėsčiųjų žygius vaizdingomis Vilniaus miesto apylinkėmis, kuriuos veda iki šiol; rengė etnokultūrines šventes, buvo neakivaizdinės Jaunųjų gamtotyrininkų mokyklos koordinatorė.
2008–2012 m. – Seimo narių Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos padėjėja-sekretorė, Tautininkų sąjungos Tarybos narė.
Yra Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narė; Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja, kuruoja folkloro ansamblių ir klubų veiklą; Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos Tarybos narė; Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“, globojančios Pietryčių Lietuvos mokyklas, valdybos narė; „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja; ilgametė liaudies dainų klubo „Raskila“ narė ir buvusi vadovė, viena iš klubo steigėjų; Žygeivių bei Romuvos judėjimų pradininkė. Nuo studentiškų dienų aktyviai įsijungė į beginklį pasipriešinimą sovietinei santvarkai. Buvo VU Gamtos fakulteto Žygeivių sekcijos „Gabija“ pirmininkė, kraštotyrinių ekspedicijų ir folklorinio sąjūdžio dalyvė. Už aktyvų dalyvavimą organizuojant pirmąsias Rasos šventes Kernavėje, už Dariaus ir Girėno tėviškių tvarkymo darbus 1969 metais, už folklorinių dainų atlikimą ir tradicinių švenčių organizavimą, už piliakalnių, pilkapių, mitologinių vietų lankymą ir tautinių vertybių puoselėjimą buvo persekiojama sovietinių represinių struktūrų.
Daug metų organizuoja etnokultūrines tradicines šventes ir renginius: kasmetė tradicinė Rasos šventė Verkių parke 2008 m. buvo pripažinta geriausia etnokultūrine švente Lietuvoje – įteiktas Kultūros ministerijos apdovanojimas. 12 metų rengia Pavasario lygiadienio šventę ant Pūčkorių piliakalnio. Organizuoja Žiemos saulėgrįžos, Užgavėnių, Vėlinių ir kt. kalendorines šventes. Yra daugelio švietimo ir kultūros projektų vykdytoja. Skaio paskaitas įvairiuose seminaruose, konferencijose, mokyklose (etnokultūros ir gamtos apsaugos temonis). Veda mokomąsias pažintines ekskursijas, yra I kategorijos gidė. Nuo 1999 m. veda sekmadieninius pažintinius pėsčiųjų žygius po Vilniaus miesto apylinkes, kurių metu tūkstančius vilniečių supažindina su gamtos bei kultūros paveldo vertybėmis. Rūpinasi Rytų Lietuvos ir etninių žemių lietuvių kultūriniais-švietėjiškais projektais, renginiais, organizuoja vaikų vasaros stovyklas, ekskursijas, aplinkosaugines akcijas. Konsultuoja ir padeda kurti bendruomenes Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose. 2008 m. parašė knygą „Abipus Neries“, spausdina straipsnius „Moksle ir gyvenime“, „Vorutoje“, „Žaliajame pasaulyje“, „Lietuvių godose“ ir kt.
Keliauja pėsčiomis po Lietuvą, jaunimą skatina pirmiausia pažinti savo gimtinę, tik vėliau keliauti į tolimus kraštus. Dainuoja ir šoka liaudies dainų klube „Raskila“, kartu su jaunimu dalyvauja tradicinių šokių ir Romuvos stovyklose. Punsko, Pelesos, Lydos ar Apso lietuvių džiaugsmai ir rūpesčiai tapo jos gyvenimo dalimi, jiems skiria savo laisvalaikį, šventes.
Į lietuvybės puoselėjimo veiklą įtraukė vaikus Gabiją, Vismantą, Tomą ir anūkus Austėją ir Jorį.