2014 m. gegužės 25 d. rinkimai į Europos Parlamentą
 |
VYTAUTAS RUBAVIČIUS Iškėlė: Tautininkų sąjunga numeris sąraše: 3 Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys |
Gimė 1952 m. liepos 15 d. Klaipėdoje. Tėvelis dirbo krovėju, o motina – siuvėja. Nuo mažų dienų pasigavo neišgydomą priklausomybę – skaitymo karštinę. Knygos, futbolas, krepšinis, tinklinis, o besimokant vyresnėse klasėse – jau kiek profesionaliau – rankinis.
1970 m. baigė Klaipėdos 14-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. Besimokydamas gilinosi ne tiek į fizikos mokslus, kiek į filosofiją, respublikiniuose leidiniuose išspausdino pirmuosius eilėraščius. Išdirbęs metus vakarinėje-pamaininėje mokykloje fizikos mokytoju, nutraukė ryšius su pedagogine veikla. 1979 m. išleido pirmą eilėraščių rinkinį, po poros metų – antrą, ir buvo priimtas į Rašytojų sąjungą. Kurį laiką dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, o vėliau žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcijoje skyriaus redaktoriumi. Dirbdamas redakcijoje, 1981–1984 m. Vilniaus universitete studijavo neakivaizdinėje filosofijos istorijos aspirantūroje ir ją baigė. Įsilingavus Sąjūdžiui, perėjo į savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakciją. Iš pradžių dirbau vyr. redaktoriaus pavaduotoju, o vėliau iki 1993 m. – vyr. redaktoriumi. Metus padirbęs dienraščio „Respublika“ skyriaus redaktoriumi, grįžo į „Literatūrą ir meną“. Nuo 1998 m. dirba Lietuvos kultūros tyrimų institute, šiuo metu – vyresnysis mokslo darbuotojas. 2001 m. apgynė humanitarinių mokslų (filosofijos) daktaro disertaciją. Išleido septynias eilėraščių knygas, du straipsnių ir esė rinkinius, dvi mokslines monografijas. Už eilėraščių knygą „Verstas“ suteiktas „Poezijos pavasario“ laureato vardas. Kaip tyrėją domina šiuolaikinio postmodernaus pasaulio būvis, vartojimo kultūros išplitimo keliamos problemos, naujųjų medijų įsigalėjimas ir jų poveikis tapatumams bei socialiniams saitams. Požiūris į kapitalizmo sistemos raidą, tos raidos logiką išskleistas knygoje „Postmodermis kapitalizmas“ (Kaunas: Kitos knygos, 2010). Kitas tyrimų laukas susijęs su nacionalinio tapatumo, lietuvybės ir kultūrinės atminties raida, kultūrinės atminties virsmu laisvinantis iš sovietinės okupacijos, europinės integracijos vyksmais. Apie tai yra paskelbęs mokslinių straipsnių. Kultūros tyrinėjimai buvo įvertinti 2011 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. Apmąstymai ir įžvalgos sudėtos į straipsnių ir esė rinkinį „Lietuva: korupcinė demokratija“ (Kaunas: Kitos knygos, 2010).
Vaikai suaugę, didelis džiaugsmas – bendravimas su motina, menančia anuos laikus, kai „Smetona ant balto žirgo jojo“.
1970 m. baigė Klaipėdos 14-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą. Besimokydamas gilinosi ne tiek į fizikos mokslus, kiek į filosofiją, respublikiniuose leidiniuose išspausdino pirmuosius eilėraščius. Išdirbęs metus vakarinėje-pamaininėje mokykloje fizikos mokytoju, nutraukė ryšius su pedagogine veikla. 1979 m. išleido pirmą eilėraščių rinkinį, po poros metų – antrą, ir buvo priimtas į Rašytojų sąjungą. Kurį laiką dirbo Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, o vėliau žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcijoje skyriaus redaktoriumi. Dirbdamas redakcijoje, 1981–1984 m. Vilniaus universitete studijavo neakivaizdinėje filosofijos istorijos aspirantūroje ir ją baigė. Įsilingavus Sąjūdžiui, perėjo į savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakciją. Iš pradžių dirbau vyr. redaktoriaus pavaduotoju, o vėliau iki 1993 m. – vyr. redaktoriumi. Metus padirbęs dienraščio „Respublika“ skyriaus redaktoriumi, grįžo į „Literatūrą ir meną“. Nuo 1998 m. dirba Lietuvos kultūros tyrimų institute, šiuo metu – vyresnysis mokslo darbuotojas. 2001 m. apgynė humanitarinių mokslų (filosofijos) daktaro disertaciją. Išleido septynias eilėraščių knygas, du straipsnių ir esė rinkinius, dvi mokslines monografijas. Už eilėraščių knygą „Verstas“ suteiktas „Poezijos pavasario“ laureato vardas. Kaip tyrėją domina šiuolaikinio postmodernaus pasaulio būvis, vartojimo kultūros išplitimo keliamos problemos, naujųjų medijų įsigalėjimas ir jų poveikis tapatumams bei socialiniams saitams. Požiūris į kapitalizmo sistemos raidą, tos raidos logiką išskleistas knygoje „Postmodermis kapitalizmas“ (Kaunas: Kitos knygos, 2010). Kitas tyrimų laukas susijęs su nacionalinio tapatumo, lietuvybės ir kultūrinės atminties raida, kultūrinės atminties virsmu laisvinantis iš sovietinės okupacijos, europinės integracijos vyksmais. Apie tai yra paskelbęs mokslinių straipsnių. Kultūros tyrinėjimai buvo įvertinti 2011 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. Apmąstymai ir įžvalgos sudėtos į straipsnių ir esė rinkinį „Lietuva: korupcinė demokratija“ (Kaunas: Kitos knygos, 2010).
Vaikai suaugę, didelis džiaugsmas – bendravimas su motina, menančia anuos laikus, kai „Smetona ant balto žirgo jojo“.