2014 m. gegužės 25 d. rinkimai į Europos Parlamentą
 |
REMIGIJUS MOTUZAS Iškėlė: Lietuvos socialdemokratų partija numeris sąraše: 7 Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys |
Gimė 1956 m. Skuode.
1964–1974 m. mokėsi Skuodo vidurinėje mokykloje (dabar – Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazija).
1974–1978 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame universitete ir įgijo pedagogo kvalifikaciją.
Įgijęs aukštąjį išsilavinimą, 1978–1985 m. mokytojavo Vilniaus 22-ojoje ir 7-ojoje vidurinėse mokyklose, taip pat dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete.
1985–1989 m. ėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų valdybos viršininko pareigas.
1989 m. įstojo į Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantūrą, 1994 m. apgynė disertaciją, suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Algirdą Mykolą Brazauską išrinkus pirmuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu, dirbo jo patarėju švietimo ir mokslo klausimais. Siekiant užtikrinti sėkmingą švietimo reformos tęstinumą ir įgyvendinimą, 1994 m. paskirtas Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriumi. 1997–2001 m. ėjo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pareigas. Vadovaudamas departamentui, siekė stiprinti tarpvalstybinius kaimyninius santykius sprendžiant tautinių mažumų problemas pariteto principu ir suformuoti valstybinę bendradarbiavimo su užsienyje gyvenančiais tautiečiais politiką.
1994–1996 m. Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamoje Vyriausybėje ėjo švietimo ir mokslo ministro pareigas.
1996 m. vasarą, atsistatydinus Vyriausybei, grįžo į Užsienio reikalų ministeriją ir buvo paskirtas Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Švedijos Karalystėje. Domėdamasis Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimu nuo seniausių laikų, parašė knygą „Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje“ (išleista 2011 m.).
Lietuvai pirmą kartą pirmininkaujant Europos Tarybai (2001–2002 m.), buvo paskirtas ministru Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos Strasbūre. Baigus šią misiją, buvo sudaryta nuolatinė diplomato darbo sutartis su Užsienio reikalų ministerija, ir 2001 m. birželio 1 d. pradėjo eiti Užsienio reikalų ministerijos Administracinio departamento direktoriaus pareigas.
2003–2004 m. – Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius.
2011 m. paskirtas Užsienio reikalų ministerijos Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktoriumi. Nuo 2012 m. sausio mėn., siekiant sustiprinti pasirengimo pirmininkavimui koordinavimą tarp įvairių ministerijų ir valstybės institucijų, perkeltas į Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo pareigas. Pasirengimo ir pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu glaudžiai bendradarbiavo su Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentu ir Europos Komisija ir gerai susipažino su šių institucijų veikla.
Turi Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2004 m. suteiktą Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą.
Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2003 m.) ir Lenkijos Respublikos ordino už nuopelnus Karininko kryžiumi (1999 m.), Belgijos Karalystės Karaliaus Leopoldo II Didžiuoju Kryžiumi (2006 m.), atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, Užsienio reikalų ministerijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos diplomatijai“ Sidabro kryžiumi, Atminimo ženklu už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai 2013 metais.
Nuo 2004 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, partijos tarybos narys.
Labai gerai moka rusų ir anglų kalbas.
Vedęs, žmona Laimutė, vaikai Raminta ir Ramojus.
1964–1974 m. mokėsi Skuodo vidurinėje mokykloje (dabar – Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazija).
1974–1978 m. studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame universitete ir įgijo pedagogo kvalifikaciją.
Įgijęs aukštąjį išsilavinimą, 1978–1985 m. mokytojavo Vilniaus 22-ojoje ir 7-ojoje vidurinėse mokyklose, taip pat dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete.
1985–1989 m. ėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Mokyklų valdybos viršininko pareigas.
1989 m. įstojo į Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantūrą, 1994 m. apgynė disertaciją, suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Algirdą Mykolą Brazauską išrinkus pirmuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu, dirbo jo patarėju švietimo ir mokslo klausimais. Siekiant užtikrinti sėkmingą švietimo reformos tęstinumą ir įgyvendinimą, 1994 m. paskirtas Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriumi. 1997–2001 m. ėjo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pareigas. Vadovaudamas departamentui, siekė stiprinti tarpvalstybinius kaimyninius santykius sprendžiant tautinių mažumų problemas pariteto principu ir suformuoti valstybinę bendradarbiavimo su užsienyje gyvenančiais tautiečiais politiką.
1994–1996 m. Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamoje Vyriausybėje ėjo švietimo ir mokslo ministro pareigas.
1996 m. vasarą, atsistatydinus Vyriausybei, grįžo į Užsienio reikalų ministeriją ir buvo paskirtas Lietuvos Respublikos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Švedijos Karalystėje. Domėdamasis Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimu nuo seniausių laikų, parašė knygą „Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje“ (išleista 2011 m.).
Lietuvai pirmą kartą pirmininkaujant Europos Tarybai (2001–2002 m.), buvo paskirtas ministru Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos Strasbūre. Baigus šią misiją, buvo sudaryta nuolatinė diplomato darbo sutartis su Užsienio reikalų ministerija, ir 2001 m. birželio 1 d. pradėjo eiti Užsienio reikalų ministerijos Administracinio departamento direktoriaus pareigas.
2003–2004 m. – Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius.
2011 m. paskirtas Užsienio reikalų ministerijos Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktoriumi. Nuo 2012 m. sausio mėn., siekiant sustiprinti pasirengimo pirmininkavimui koordinavimą tarp įvairių ministerijų ir valstybės institucijų, perkeltas į Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo pareigas. Pasirengimo ir pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu glaudžiai bendradarbiavo su Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentu ir Europos Komisija ir gerai susipažino su šių institucijų veikla.
Turi Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2004 m. suteiktą Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą.
Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2003 m.) ir Lenkijos Respublikos ordino už nuopelnus Karininko kryžiumi (1999 m.), Belgijos Karalystės Karaliaus Leopoldo II Didžiuoju Kryžiumi (2006 m.), atminimo ženklu už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga, Užsienio reikalų ministerijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos diplomatijai“ Sidabro kryžiumi, Atminimo ženklu už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai 2013 metais.
Nuo 2004 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, partijos tarybos narys.
Labai gerai moka rusų ir anglų kalbas.
Vedęs, žmona Laimutė, vaikai Raminta ir Ramojus.