2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS Apygarda: Žirmūnų (Nr.4) Iškėlė: Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ Atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio duomenys Balsavimo rezultatai: Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1959 m. Plungės rajono Kulių kaime tremtinio šeimoje. Senelis, ilgametis nepriklausomos Lietuvos Seimo narys, su šeima buvo ištremtas į Jakutiją 1941 m. birželio 14 d., ten po kelerių metų mirė. Kapo nerasta. Tėvas grįžo į Lietuvą 1956 m., vedė pedagogę Adelę Lizdenytę. Tėvas irgi buvo pedagogas.
1977 m. baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą Žirmūnuose.
1985 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę. 1992 m. Lietuvos muzikos akademijoje baigė aukštuosius scenaristų kursus. Tapo kino scenaristu.
Į Rašytojų sąjungą buvo priimtas 1993 m. Tarptautinio PEN centro narys.
Vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų Mokslų akademijoje 1989 m. birželio 3 d. Buvo Piliečių chartijos bei Piliečių santalkos tarybos narys.
Nuo 1989 m. buvo vienas iš pogrindinio mėnraščio „Sietynas“ leidėjų. Dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje Grafiko kabinete, Lietuvos radijo ir televizijos „Kultūros“ redakcijoje, „Metų“ ir „7 meno dienos“ redakcijose.
2004–2008 m. – savaitraščio „Literatūras ir menas“ skyriaus redaktorius, vėliau – internetinio portalo „Bernardinai.lt“ apžvalgininkas.
Dabar pagal kūrybinę sutartį rašo publicistines savaitines apžvalgas portalui „Alfa.lt“.
Išleido eilėraščių rinkinius „Kitoj miško pusėj“ (1989 m.), „Dusenos“ (1998 m.), „Medinė-Wooden“ (2001 m.), „Sargo nuotykis“ (2005 m.), „Elio“ (2007 m., apdovanota Rašytojų sąjungos premija); knygas vaikams: „Lapė ir kaliošai“ (2008 m.), pagal kurią pastatytas spektaklis Kauno dramos teatre, „Katinėlis ir gaidelis Kalėdų ieškojo“ (2009 m.), „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ (2010 m.); publicistikos knygą „Vamzdis“ (apdovanotą Juozo Tumo-Vaižganto premija), literatūrinę pjesės rekonstrukciją „Gaisrininkų legendos“ (2011 m.).
Teatruose ir televizijoje buvo pastatytos pjesės: „Milžino širdis“, „Gaisrininkų legendos“ (apdovanota gaisrininkų 300 rublių premija), „Revoliucijos lopšinė“ ir „Komunistinės nostalgijos“. Buvo vienas iš „Šėpos“ teatro įkūrėjų ir scenaristų. Paskelbė kelis šimtus publicistinių straipsnių, recenzijų, esė. „Miraklio“ renginių teatras pastatė pjeses „Audrinė“ (1998 m.) ir „Vilniaus legendos“ (1999 m.), Lietuvos radijo teatras pjesę „Laimėtos lažybos“ (2006 m.), Jaunimo teatras pjesę „Signataras“ (1998 m.), „Lietuvos“ ansamblis – pjeses „Kiškio pasakų dėžutė“ (2006 m.), „Katinėlis ir gaidelis ieškojo Kalėdų“ (2007 m.), „Kelk, broleli“ (2010 m.).
Šalia kūrybinio darbo dalyvauja edukacinėje programoje „Rinkis mokyti“, lanko vaikų globos namus, susitikinėja su rajonų kultūrinėmis bendruomenėmis. Partijos „Lietuvos sąrašas“ steigėjas ir tarybos narys.
Pomėgiai – kūryba, bitininkavimas, staliaus darbai, senų baldų restauravimas, grybavimas, kulinarija, žvejyba ir manija ieškoti falsifikatų bei manipuliacijos ženklų žiniasklaidoje.
Žmona Rūta Jakimavičienė – filologė. Ji uoliai triūsia savaitraštyje „7 meno dienos“, vasaromis drauge bitininkauja Ignalinos rajono Mielitilčio kaime.
1977 m. baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą Žirmūnuose.
1985 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę. 1992 m. Lietuvos muzikos akademijoje baigė aukštuosius scenaristų kursus. Tapo kino scenaristu.
Į Rašytojų sąjungą buvo priimtas 1993 m. Tarptautinio PEN centro narys.
Vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų Mokslų akademijoje 1989 m. birželio 3 d. Buvo Piliečių chartijos bei Piliečių santalkos tarybos narys.
Nuo 1989 m. buvo vienas iš pogrindinio mėnraščio „Sietynas“ leidėjų. Dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje Grafiko kabinete, Lietuvos radijo ir televizijos „Kultūros“ redakcijoje, „Metų“ ir „7 meno dienos“ redakcijose.
2004–2008 m. – savaitraščio „Literatūras ir menas“ skyriaus redaktorius, vėliau – internetinio portalo „Bernardinai.lt“ apžvalgininkas.
Dabar pagal kūrybinę sutartį rašo publicistines savaitines apžvalgas portalui „Alfa.lt“.
Išleido eilėraščių rinkinius „Kitoj miško pusėj“ (1989 m.), „Dusenos“ (1998 m.), „Medinė-Wooden“ (2001 m.), „Sargo nuotykis“ (2005 m.), „Elio“ (2007 m., apdovanota Rašytojų sąjungos premija); knygas vaikams: „Lapė ir kaliošai“ (2008 m.), pagal kurią pastatytas spektaklis Kauno dramos teatre, „Katinėlis ir gaidelis Kalėdų ieškojo“ (2009 m.), „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ (2010 m.); publicistikos knygą „Vamzdis“ (apdovanotą Juozo Tumo-Vaižganto premija), literatūrinę pjesės rekonstrukciją „Gaisrininkų legendos“ (2011 m.).
Teatruose ir televizijoje buvo pastatytos pjesės: „Milžino širdis“, „Gaisrininkų legendos“ (apdovanota gaisrininkų 300 rublių premija), „Revoliucijos lopšinė“ ir „Komunistinės nostalgijos“. Buvo vienas iš „Šėpos“ teatro įkūrėjų ir scenaristų. Paskelbė kelis šimtus publicistinių straipsnių, recenzijų, esė. „Miraklio“ renginių teatras pastatė pjeses „Audrinė“ (1998 m.) ir „Vilniaus legendos“ (1999 m.), Lietuvos radijo teatras pjesę „Laimėtos lažybos“ (2006 m.), Jaunimo teatras pjesę „Signataras“ (1998 m.), „Lietuvos“ ansamblis – pjeses „Kiškio pasakų dėžutė“ (2006 m.), „Katinėlis ir gaidelis ieškojo Kalėdų“ (2007 m.), „Kelk, broleli“ (2010 m.).
Šalia kūrybinio darbo dalyvauja edukacinėje programoje „Rinkis mokyti“, lanko vaikų globos namus, susitikinėja su rajonų kultūrinėmis bendruomenėmis. Partijos „Lietuvos sąrašas“ steigėjas ir tarybos narys.
Pomėgiai – kūryba, bitininkavimas, staliaus darbai, senų baldų restauravimas, grybavimas, kulinarija, žvejyba ir manija ieškoti falsifikatų bei manipuliacijos ženklų žiniasklaidoje.
Žmona Rūta Jakimavičienė – filologė. Ji uoliai triūsia savaitraštyje „7 meno dienos“, vasaromis drauge bitininkauja Ignalinos rajono Mielitilčio kaime.