2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
ALGIRDAS KAZILIONIS Apygarda: Panemunės (Nr.18) Iškėlė: Lietuvos žmonių partija Atstovaujamojo politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Lietuvos žmonių partija numeris sąraše: 20 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1953 m. kovo 27 d. Biržų rajono Kirdonių kaime.
1959 m., mirus tėvui Algirdui Kazilioniui, su motina persikėlė gyventi į Biržų miestą. 1962 m. motinai Eugenijai sukūrus kitą šeimą, 1963 m. gimė sesuo Gražvyda.
1960 m. pradėjo lankyti
Biržų 1-ąją vidurinę mokyklą, 1968 m. baigęs aštuonias klases, kad galėtų padėti šeimai, išvažiavo mokytis į Panevėžio hidromelioracijos technikumą. Jį baigė 1972 m.
1972–1973 m., būdamas devyniolikos metų, jau dirbo Kapsuko melioracijos statybos valdyboje (Kapsuko MSV) mechaniku.
1973–1975 m. atliko karinę tarnybą Rygos aukštosios aviacijos mokyklos sporto būryje. Žaidė už Rygos armijos sporto klubo (Rygos ASK) krepšinio meistrų dublerių komandą. 1975 m. po privalomosios tarnybos armijoje grįžo į Biržus.
1975–1977 m. dirbo baro mechaniku Biržų MSV.
1977–1979 m. ėjo Biržų autotransporto įmonės eismo saugumo ir saugumo technikos inžinieriaus pareigas.
1979 m. iš Biržų autotransporto įmonės buvo pervestas dirbti į Kauno autobusų parką eismo saugumo inžinieriumi.
1981–1983 m. dirbo Techninės kontrolės ir degalų skyriaus viršininku.
1982 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultetą, įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę (neakivaizdinis studijos). Per studijas ir jas baigęs ilgą laiką dirbo vadovaujamą darbą keleivinio ir krovininio transporto srityje.
1983–1992 m. dirbo vyr. mechaniku ir Ryšių ministerijos autobazėje ėjo kitas su technine kontrole susijusias pareigas.
Nuo 1990 m. pradėjo individualią veiklą viešojo maitinimo srityje. 1990 m. įsteigė individualią įmonę, kuri iki 1996 m. vykdė viešojo maitinimo veiklą.
1996–2003 m. buvo UAB „Garsimija“ direktorius.
1998–2000 m. ėjo UAB „Ardina“ direktoriaus pavaduotojo pareigas.
2000–2007 m. – buvo UAB „Kalgiris“ direktorius.
Nuo 2007 m. pradėjo veiklą renginių organizavimo ir sporto srityje. 2007–2009 m. buvo Lietuvos motorlaivių federacijos generalinis sekretorius.
2007–2010 m. dirbo Eriko Nomeikos IĮ renginių vadybininku.
2011–2012 m. ėjo UAB „Pas Vilimus“ renginių vadybininko pareigas.
Nuo 2012 m. Valentinos Petronienės įmonėje dirba renginių vadovu.
Nuo vaikystės iki dabar aktyviai sportuoja – žaidžia krepšinį. Buvo legendinio krepšinio trenerio Vlado Garasto auklėtinis ir žaidė už Biržų miesto „Širvenos“ krepšinio komandą. Kartu su Lietuvos krepšinio veteranų rinktine dalyvavo Pasaulio ir Europos veteranų krepšinio čempionatuose. Yra tapęs Europos čempionu ir prizininku. Su Kauno krepšinio klubu „Žalgirio veteranai“ yra tapęs daugkartiniu Respublikos krepšinio čempionatų nugalėtoju.
Už aktyvią visuomeninę veiklą organizuojant įvairias šventes, renginius, sporto čempionatus, už aktyvų dalyvavimą krepšinio veteranų turnyruose, Lietuvos garbės gynimą ir Lietuvos vardo garsinimą visame pasaulyje apdovanotas ne vienu padėkos raštu, kuriuos įteikė: 2000 m. tuometis Kauno miesto meras V. Šustauskas, 2001 m., 2004 m. – Lietuvos motorlaivių federacijos prezidentas E. Janauskas, 2007 m. – Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Kerševičius, 2009 m. – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. A. Sakalas, 2011 m. – Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas. A. Čupkovas.
Nuo 1997 m. iki dabar – Kaune gyvenančių biržiečių klubo „Apaščia“ narys.
Gerai moka rusų, silpnai – anglų kalbą.
1980 m. susituokė, žmona Elvyra. 1988 m. gimė duktė Inga (šiuo metu mokosi Mykolo Romerio universitete ir dirba teisininke vienoje Kauno advokatų kontorų). 1998 m. abiejų šalių bendru susitarimu santuoka buvo nutraukta.
1959 m., mirus tėvui Algirdui Kazilioniui, su motina persikėlė gyventi į Biržų miestą. 1962 m. motinai Eugenijai sukūrus kitą šeimą, 1963 m. gimė sesuo Gražvyda.
1960 m. pradėjo lankyti
Biržų 1-ąją vidurinę mokyklą, 1968 m. baigęs aštuonias klases, kad galėtų padėti šeimai, išvažiavo mokytis į Panevėžio hidromelioracijos technikumą. Jį baigė 1972 m.
1972–1973 m., būdamas devyniolikos metų, jau dirbo Kapsuko melioracijos statybos valdyboje (Kapsuko MSV) mechaniku.
1973–1975 m. atliko karinę tarnybą Rygos aukštosios aviacijos mokyklos sporto būryje. Žaidė už Rygos armijos sporto klubo (Rygos ASK) krepšinio meistrų dublerių komandą. 1975 m. po privalomosios tarnybos armijoje grįžo į Biržus.
1975–1977 m. dirbo baro mechaniku Biržų MSV.
1977–1979 m. ėjo Biržų autotransporto įmonės eismo saugumo ir saugumo technikos inžinieriaus pareigas.
1979 m. iš Biržų autotransporto įmonės buvo pervestas dirbti į Kauno autobusų parką eismo saugumo inžinieriumi.
1981–1983 m. dirbo Techninės kontrolės ir degalų skyriaus viršininku.
1982 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultetą, įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę (neakivaizdinis studijos). Per studijas ir jas baigęs ilgą laiką dirbo vadovaujamą darbą keleivinio ir krovininio transporto srityje.
1983–1992 m. dirbo vyr. mechaniku ir Ryšių ministerijos autobazėje ėjo kitas su technine kontrole susijusias pareigas.
Nuo 1990 m. pradėjo individualią veiklą viešojo maitinimo srityje. 1990 m. įsteigė individualią įmonę, kuri iki 1996 m. vykdė viešojo maitinimo veiklą.
1996–2003 m. buvo UAB „Garsimija“ direktorius.
1998–2000 m. ėjo UAB „Ardina“ direktoriaus pavaduotojo pareigas.
2000–2007 m. – buvo UAB „Kalgiris“ direktorius.
Nuo 2007 m. pradėjo veiklą renginių organizavimo ir sporto srityje. 2007–2009 m. buvo Lietuvos motorlaivių federacijos generalinis sekretorius.
2007–2010 m. dirbo Eriko Nomeikos IĮ renginių vadybininku.
2011–2012 m. ėjo UAB „Pas Vilimus“ renginių vadybininko pareigas.
Nuo 2012 m. Valentinos Petronienės įmonėje dirba renginių vadovu.
Nuo vaikystės iki dabar aktyviai sportuoja – žaidžia krepšinį. Buvo legendinio krepšinio trenerio Vlado Garasto auklėtinis ir žaidė už Biržų miesto „Širvenos“ krepšinio komandą. Kartu su Lietuvos krepšinio veteranų rinktine dalyvavo Pasaulio ir Europos veteranų krepšinio čempionatuose. Yra tapęs Europos čempionu ir prizininku. Su Kauno krepšinio klubu „Žalgirio veteranai“ yra tapęs daugkartiniu Respublikos krepšinio čempionatų nugalėtoju.
Už aktyvią visuomeninę veiklą organizuojant įvairias šventes, renginius, sporto čempionatus, už aktyvų dalyvavimą krepšinio veteranų turnyruose, Lietuvos garbės gynimą ir Lietuvos vardo garsinimą visame pasaulyje apdovanotas ne vienu padėkos raštu, kuriuos įteikė: 2000 m. tuometis Kauno miesto meras V. Šustauskas, 2001 m., 2004 m. – Lietuvos motorlaivių federacijos prezidentas E. Janauskas, 2007 m. – Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Kerševičius, 2009 m. – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. A. Sakalas, 2011 m. – Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas. A. Čupkovas.
Nuo 1997 m. iki dabar – Kaune gyvenančių biržiečių klubo „Apaščia“ narys.
Gerai moka rusų, silpnai – anglų kalbą.
1980 m. susituokė, žmona Elvyra. 1988 m. gimė duktė Inga (šiuo metu mokosi Mykolo Romerio universitete ir dirba teisininke vienoje Kauno advokatų kontorų). 1998 m. abiejų šalių bendru susitarimu santuoka buvo nutraukta.