2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
EDVARDAS SATKEVIČIUS Apygarda: Žaliakalnio (Nr.14) Iškėlė: Išsikėlė pats Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Balsavimo rezultatai: Vienmandatėje apygardoje: I turas |
Gimė 1936 m. sausio 12 d. Jonavos rajono Užusalių kaime.
1942 m. pradėjo lankyti Užusalių mokyklą. 1954 m. baigė Kauno 15-ąją vidurinę mokyklą.
1954 m. per Kauno politechnikos institutą (KPI) pradėjo studijas Maskvos Baumano aukštojoje technikos mokykloje. Studijuojant Maskvoje pablogėjo sveikata, todėl grįžo į KPI, kurį 1959 m. baigė, įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.
Pusantrų metų dirbo gamybos srityje pagal specialybę.
Nuo 1961 m. dirbo Mokslų akademijos Energetikos institute.
1966 m. apsigynė technikos mokslų disertaciją.
1967–1979 m. dirbo KPI moksliniu darbuotoju, docentu. Dėstė KPI maisto pramonės mechanikų specialybės studentams mašinų konstravimą.
1979–1985 m. – Valstybinio inžinerinio statybos instituto Matematikos katedros docentas, dėstė matematiką ir rusakalbių grupėms.
Nuo 1985 m. pradėjo dirbti Mažų elektros mašinų institute, įsitraukė į perspektyvių elektros variklių su milteliniais magnetolaidžiais gamybos organizavimą.
Parašė apie 80 mokslinių straipsnių, turi 80 pripažintų tarybinių išradimų ir vieną Lietuvos išradimo patentą. Prieš „perestroiką“ apie penkerius metus Išradėjų draugijoje ir Kvalifikacijos kėlimo institute dėstė labgedos dalykus, t. y. išradimų ir kitų geresnių sprendimų sugalvojimo dalykus.
Per „perestroiką“ leido laikraštukus – suslavintą „Vilniaus kraštą“ vyčių kalba. Laikraštukuose buvo aiškinama apie vietinių gyventojų lietuvišką kilmę.
Tyrinėdamas Vilniaus krašto kalbų atsiradimą, atskleidė daug anksčiau nežinomų lenkų, rusų ir baltarusių kalbų istorijos duomenų. Tuo remdamasis rusų kalba 1999 m. išleido knygą „Galskije jazyki“. Dar su kalbų tyrimais yra susieti jo pavardžių tyrimai, to rezultatas – išleista knyga „Lietuviškos pavardės“. 2012 m. išleido naują šios knygos tiražą.
2008 m. parašė išlikimo strategijos knygą „Labgeba“.
Kandidatas nuo mažens gerai moka tris kalbas: lietuvių, rusų, lenkų.
1942 m. pradėjo lankyti Užusalių mokyklą. 1954 m. baigė Kauno 15-ąją vidurinę mokyklą.
1954 m. per Kauno politechnikos institutą (KPI) pradėjo studijas Maskvos Baumano aukštojoje technikos mokykloje. Studijuojant Maskvoje pablogėjo sveikata, todėl grįžo į KPI, kurį 1959 m. baigė, įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.
Pusantrų metų dirbo gamybos srityje pagal specialybę.
Nuo 1961 m. dirbo Mokslų akademijos Energetikos institute.
1966 m. apsigynė technikos mokslų disertaciją.
1967–1979 m. dirbo KPI moksliniu darbuotoju, docentu. Dėstė KPI maisto pramonės mechanikų specialybės studentams mašinų konstravimą.
1979–1985 m. – Valstybinio inžinerinio statybos instituto Matematikos katedros docentas, dėstė matematiką ir rusakalbių grupėms.
Nuo 1985 m. pradėjo dirbti Mažų elektros mašinų institute, įsitraukė į perspektyvių elektros variklių su milteliniais magnetolaidžiais gamybos organizavimą.
Parašė apie 80 mokslinių straipsnių, turi 80 pripažintų tarybinių išradimų ir vieną Lietuvos išradimo patentą. Prieš „perestroiką“ apie penkerius metus Išradėjų draugijoje ir Kvalifikacijos kėlimo institute dėstė labgedos dalykus, t. y. išradimų ir kitų geresnių sprendimų sugalvojimo dalykus.
Per „perestroiką“ leido laikraštukus – suslavintą „Vilniaus kraštą“ vyčių kalba. Laikraštukuose buvo aiškinama apie vietinių gyventojų lietuvišką kilmę.
Tyrinėdamas Vilniaus krašto kalbų atsiradimą, atskleidė daug anksčiau nežinomų lenkų, rusų ir baltarusių kalbų istorijos duomenų. Tuo remdamasis rusų kalba 1999 m. išleido knygą „Galskije jazyki“. Dar su kalbų tyrimais yra susieti jo pavardžių tyrimai, to rezultatas – išleista knyga „Lietuviškos pavardės“. 2012 m. išleido naują šios knygos tiražą.
2008 m. parašė išlikimo strategijos knygą „Labgeba“.
Kandidatas nuo mažens gerai moka tris kalbas: lietuvių, rusų, lenkų.