2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
VIDA MARIJA ČIGRIEJIENĖ Apygarda: Panemunės (Nr.18) Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai numeris sąraše: 25 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Gimė Alytuje, pedagogų Albinos ir Juozo Šapokų šeimoje. Kartu su sesute Skaidre ir mama Albina Šapokiene, pradinių klasių mokytoja, patyrė Sibiro tremtį, todėl pradžios mokyklą baigė Barnaule.
Grįžusi į Lietuvą mokslus tęsė Utenos 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Ją baigė ir įstojo į Kauno medicinos instituto – KMI (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Gydomąjį fakultetą. Įgijo gydytojo specialybę. Studijuodama ėjo kurso seniūno pareigas.
Dirbo Kybartų apylinkės ligoninėje, vėliau – Vilkaviškio centrinėje ligoninėje gydytoja akušere-ginekologe. Savo žinias gilino KMI Akušerijos ir ginekologijos katedros klinikinėje ordinatūroje.
1967 m. pradėjo dirbti Kauno klinikose (KMUK) gydytoja ir KMI Akušerijos ir ginekologijos katedroje asistente. 1972 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1982 m. ėjo docento pareigas, o 1983 m. tapo docente.
1989–1990 m. KMUK buvo vyriausiojo gydytojo pavaduotoja akušerijos ir ginekologijos reikalams.
1991–2001 m. buvo išrinkta KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadove. 1999 m. apgynė habilitacinį darbą pristatydama monografiją „Priešlaikinis gimdymas“. Buvo suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.
Įkūrė Perinatologijos (nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių patologijos) centrą, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje ¬– onkoginekologijos sektorių, kuriam 1999–2004 m. vadovavo.
Vadovaudama klinikai pakeitė skyrių struktūrą, sustiprino Neontologinę tarnybą, įkūrė Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
Profesinę kvalifikaciją kėlė Švedijos ir Prancūzijos universitetinėse ligoninėse. Mokslinius pranešimus skaitė seminaruose ir konferencijose Rygoje, Taline, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kijeve, kituose buvusios TSRS miestuose, Jeruzalėje (Izraelis), Lunde (Švedija) ir Prancūzijoje. Bangalore (Indijoje) skaitė pranešimą „Lietuvos moterų dalyvavimas politikoje ir valdyme“.
Parašė per 300 straipsnių, kuriuos publikavo recenzuojamuose žurnaluose Lietuvoje ir užsienyje. Parašė tris monografijas, tris vadovėlius (su bendraautoriais) aukštosioms mokykloms – „Ginekologija“, „Akušerija“, „Gimdymo menas“. Išleido tris knygas onkoginekologine tematika gydytojams akušeriams-ginekologams, rezidentams. Knyga „Onkoginekologijos vadovas“ tapo parankine įvairių specialybių gydytojų knyga, sprendžiant aktualias vėžio profilaktikos, diagnostikos ir gydymo problemas. Kitoje knygoje analizavo Akušerijos ir ginekologijos klinikos raidą (1922–2002 m.), nes gydytojas privalo žinoti, ką padarė jų pirmtakai.
Gilinasi ir aktyviai dalyvauja Kauno krašto akušerių ir ginekologų mokslinės draugijos veikloje, sprendžiant socialines, medicinos, švietimo problemas. Domisi savivaldybių veikla.
Lietuvos gydytojų sąjungos narė, Profesorių klubo narė, nuo 1996 m. vasario 26 d. – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymu buvo suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas.
Į Seimą buvo išrinkta 2004 ir 2008 m. Per pirmąją kadenciją dirbo Peticijų komisijos nare, o per antrąją kadenciją buvo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotoja. Visą šį laikotarpį buvo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.
Vyras miręs. Užaugino tris vaikus. Duktė Laima – ekonomistė (rinkodaros specialistė), sūnus Saulius – gydytojas, sūnus Petras – neįgalus, nuo vaikystės turi sunkią negalią.
Grįžusi į Lietuvą mokslus tęsė Utenos 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Ją baigė ir įstojo į Kauno medicinos instituto – KMI (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Gydomąjį fakultetą. Įgijo gydytojo specialybę. Studijuodama ėjo kurso seniūno pareigas.
Dirbo Kybartų apylinkės ligoninėje, vėliau – Vilkaviškio centrinėje ligoninėje gydytoja akušere-ginekologe. Savo žinias gilino KMI Akušerijos ir ginekologijos katedros klinikinėje ordinatūroje.
1967 m. pradėjo dirbti Kauno klinikose (KMUK) gydytoja ir KMI Akušerijos ir ginekologijos katedroje asistente. 1972 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją. Nuo 1982 m. ėjo docento pareigas, o 1983 m. tapo docente.
1989–1990 m. KMUK buvo vyriausiojo gydytojo pavaduotoja akušerijos ir ginekologijos reikalams.
1991–2001 m. buvo išrinkta KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadove. 1999 m. apgynė habilitacinį darbą pristatydama monografiją „Priešlaikinis gimdymas“. Buvo suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.
Įkūrė Perinatologijos (nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių patologijos) centrą, Akušerijos ir ginekologijos klinikoje ¬– onkoginekologijos sektorių, kuriam 1999–2004 m. vadovavo.
Vadovaudama klinikai pakeitė skyrių struktūrą, sustiprino Neontologinę tarnybą, įkūrė Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.
Profesinę kvalifikaciją kėlė Švedijos ir Prancūzijos universitetinėse ligoninėse. Mokslinius pranešimus skaitė seminaruose ir konferencijose Rygoje, Taline, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kijeve, kituose buvusios TSRS miestuose, Jeruzalėje (Izraelis), Lunde (Švedija) ir Prancūzijoje. Bangalore (Indijoje) skaitė pranešimą „Lietuvos moterų dalyvavimas politikoje ir valdyme“.
Parašė per 300 straipsnių, kuriuos publikavo recenzuojamuose žurnaluose Lietuvoje ir užsienyje. Parašė tris monografijas, tris vadovėlius (su bendraautoriais) aukštosioms mokykloms – „Ginekologija“, „Akušerija“, „Gimdymo menas“. Išleido tris knygas onkoginekologine tematika gydytojams akušeriams-ginekologams, rezidentams. Knyga „Onkoginekologijos vadovas“ tapo parankine įvairių specialybių gydytojų knyga, sprendžiant aktualias vėžio profilaktikos, diagnostikos ir gydymo problemas. Kitoje knygoje analizavo Akušerijos ir ginekologijos klinikos raidą (1922–2002 m.), nes gydytojas privalo žinoti, ką padarė jų pirmtakai.
Gilinasi ir aktyviai dalyvauja Kauno krašto akušerių ir ginekologų mokslinės draugijos veikloje, sprendžiant socialines, medicinos, švietimo problemas. Domisi savivaldybių veikla.
Lietuvos gydytojų sąjungos narė, Profesorių klubo narė, nuo 1996 m. vasario 26 d. – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narė.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymu buvo suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas.
Į Seimą buvo išrinkta 2004 ir 2008 m. Per pirmąją kadenciją dirbo Peticijų komisijos nare, o per antrąją kadenciją buvo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotoja. Visą šį laikotarpį buvo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.
Vyras miręs. Užaugino tris vaikus. Duktė Laima – ekonomistė (rinkodaros specialistė), sūnus Saulius – gydytojas, sūnus Petras – neįgalus, nuo vaikystės turi sunkią negalią.