2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
 |
VILIJA ALEKNAITĖ ABRAMIKIENĖ Apygarda: Žirmūnų (Nr.4) Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai Savarankiško politinės kampanijos dalyvio duomenys Apygarda: Daugiamandatė Iškėlė: Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai numeris sąraše: 14 Balsavimo rezultatai: Daugiamandatėje apygardoje Vienmandatėje apygardoje: I turas II turas |
Gimė 1957 m. gegužės 4 d. tarnautojų šeimoje. Oficiali gimimo vieta – Raseinių rajonas (pagal tėvų registraciją), tačiau pasaulį išvydo Tauragėje. Mokyklą lankyti pradėjo Naujojoje Akmenėje, vėliau su tėvais persikėlė į Gargždus, o nuo 1968 m. gyvena Vilniuje.
1975 m. baigė M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą (dabar – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), 1980 m. su pagyrimu – Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija), čia dirbo koncertmeistere, Bendrojo fortepijono katedros dėstytoja, gilino žinias neakivaizdinėje aspirantūroje. Studijavo M. Romerio universiteto magistrantūroje teisę ir valdymą.
Paauglystės metais buvo nuolatinė muzikinių televizijos laidų vaikams ir jaunimui dalyvė. Vėliau pati rengė ir vedė TV laidas, publikavo straipsnius Lietuvos periodinėje ir mokslinėje spaudoje. 1990–1992 m. buvo nuolatinė savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ bendradarbė, „Laisvosios Europos“ radijo politikos korespondentė.
Nuo 1988 m. birželio 3d.– aktyvi Sąjūdžio narė. 1991 m. sausio mėnesį po sovietų kariuomenės agresijos prieš Lietuvos Respubliką kartu su grupe intelektualų įsteigė Piliečių chartiją, tapo šios organizacijos tarybos ir komiteto nare, nuo 1992 m. kovo mėnesio – Piliečių chartijos atstovė Sąjūdžio Seimo taryboje. Viena iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigėjų. Tėvynės sąjungos narė nuo 1993 m. gegužės 1 d., nuo 2011 m. šios partijos vicepirmininkė, Moterų bendruomenės pirmininkė.
1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, išrinkta daugiamandatėje apygardoje. Dirbo Seimo Žmogaus ir piliečio teisių ir tautybių reikalų komitete, buvo Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su Europos Parlamentu grupės narė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narė.
1996–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, išrinkta Tauragės rinkimų apygardoje. Dirbo Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Nuo 1997 m. vadovavo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijai. Vyriausybės paskirta vadovavo Šeimos kodekso rengimo darbo grupei. Buvo Lietuvos Respublikos Seimo ir Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto narė. Dalyvavo svarbiuose tarptautiniuose projektuose moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais. Buvo Šiaurės Ministrų Tarybos inicijuoto tarptautinių konferencijų ciklo „Vyrų ir moterų dialogas“ rengimo grupės vicepirmininkė, 1997 m. atstovavo Lietuvai Vienos konferencijoje „Gyvieji balsai“, kur pasakė kalbą dalyvaujant JAV pirmajai ledi Hillary Rodham Clinton. Po šios konferencijos gavo JAV stipendiją trumpam tarptautinės prekybos ir saugumo politikos studijų kursui Jungtinėse Amerikos Valstijose.
2001–2004 m. dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
2004 m. rugpjūčio 18 d., tapo Lietuvos Respublikos Seimo nare daugiamandatėje rinkimų apygardoje, dirbo Aplinkos komitete.
2004–2008 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete, Europos reikalų komitete, buvo Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje narė, Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos narė.
Nuo 2008 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, dirba Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose.
Vadovauja Seimo delegacijai ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje. Du kartus iš eilės išrinkta šios asamblėjos Politikos ir saugumo komiteto metinio pranešimo rengėja. Jos parengta rezoliucija dėl totalitarinių XX a. Europos režimų 2009 m. priimta 56 valstybes atstovaujančioje ESBO PA tapo svariu indėliu tarptautiniu mastu pasmerkiant Molotovo-Ribentropo paktą. Už šį laimėjimą apdovanota Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“.
Teikė Seime priimtą Baudžiamojo kodekso pataisą, draudžiančią viešą pritarimą SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš jos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai.
Pomėgiai – gamta, filosofija, menas, religija.
Moka anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.
Vyras Kęstutis – architektas. Turi du sūnus – Vytautą ir Žygimantą.
1975 m. baigė M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą (dabar – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), 1980 m. su pagyrimu – Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos teatro ir muzikos akademija), čia dirbo koncertmeistere, Bendrojo fortepijono katedros dėstytoja, gilino žinias neakivaizdinėje aspirantūroje. Studijavo M. Romerio universiteto magistrantūroje teisę ir valdymą.
Paauglystės metais buvo nuolatinė muzikinių televizijos laidų vaikams ir jaunimui dalyvė. Vėliau pati rengė ir vedė TV laidas, publikavo straipsnius Lietuvos periodinėje ir mokslinėje spaudoje. 1990–1992 m. buvo nuolatinė savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ bendradarbė, „Laisvosios Europos“ radijo politikos korespondentė.
Nuo 1988 m. birželio 3d.– aktyvi Sąjūdžio narė. 1991 m. sausio mėnesį po sovietų kariuomenės agresijos prieš Lietuvos Respubliką kartu su grupe intelektualų įsteigė Piliečių chartiją, tapo šios organizacijos tarybos ir komiteto nare, nuo 1992 m. kovo mėnesio – Piliečių chartijos atstovė Sąjūdžio Seimo taryboje. Viena iš Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) steigėjų. Tėvynės sąjungos narė nuo 1993 m. gegužės 1 d., nuo 2011 m. šios partijos vicepirmininkė, Moterų bendruomenės pirmininkė.
1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, išrinkta daugiamandatėje apygardoje. Dirbo Seimo Žmogaus ir piliečio teisių ir tautybių reikalų komitete, buvo Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su Europos Parlamentu grupės narė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narė.
1996–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, išrinkta Tauragės rinkimų apygardoje. Dirbo Socialinių reikalų ir darbo, Teisės ir teisėtvarkos komitetuose. Nuo 1997 m. vadovavo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijai. Vyriausybės paskirta vadovavo Šeimos kodekso rengimo darbo grupei. Buvo Lietuvos Respublikos Seimo ir Europos Parlamento Jungtinio parlamentinio komiteto narė. Dalyvavo svarbiuose tarptautiniuose projektuose moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais. Buvo Šiaurės Ministrų Tarybos inicijuoto tarptautinių konferencijų ciklo „Vyrų ir moterų dialogas“ rengimo grupės vicepirmininkė, 1997 m. atstovavo Lietuvai Vienos konferencijoje „Gyvieji balsai“, kur pasakė kalbą dalyvaujant JAV pirmajai ledi Hillary Rodham Clinton. Po šios konferencijos gavo JAV stipendiją trumpam tarptautinės prekybos ir saugumo politikos studijų kursui Jungtinėse Amerikos Valstijose.
2001–2004 m. dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
2004 m. rugpjūčio 18 d., tapo Lietuvos Respublikos Seimo nare daugiamandatėje rinkimų apygardoje, dirbo Aplinkos komitete.
2004–2008 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete, Europos reikalų komitete, buvo Seimo delegacijos Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje narė, Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos narė.
Nuo 2008 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, dirba Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose.
Vadovauja Seimo delegacijai ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje. Du kartus iš eilės išrinkta šios asamblėjos Politikos ir saugumo komiteto metinio pranešimo rengėja. Jos parengta rezoliucija dėl totalitarinių XX a. Europos režimų 2009 m. priimta 56 valstybes atstovaujančioje ESBO PA tapo svariu indėliu tarptautiniu mastu pasmerkiant Molotovo-Ribentropo paktą. Už šį laimėjimą apdovanota Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“.
Teikė Seime priimtą Baudžiamojo kodekso pataisą, draudžiančią viešą pritarimą SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ar prieš jos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai.
Pomėgiai – gamta, filosofija, menas, religija.
Moka anglų, lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.
Vyras Kęstutis – architektas. Turi du sūnus – Vytautą ir Žygimantą.